Na, kai auginau didelį šunį, tai lova buvo griežtai uždrausta teritorija.. Nežinau ar dėl to, kad abu sunkiai tilptume, ar dėl to, kad būdavo dažnai vedžiojamas į lauką, ir kad ir plauni paskui tas kojas vis tiek rezultatas tas pats.. TAČIAU kai atsirado mažoji namų karalaitė, taip pat šunytė tik 200 milijonų kartų mažesnė, tai mano lova tapo ir jos lova.. Aišku, pradžioj pratinau miegoti atskirai, bet gudri buvo, kai tik išmoko jau normaliai bėgiot, tai tik užmigdavau į nuo savo lopšio atsispyrus įšokdavo į lovą, pabusdavau- išmesdavau iš jos lauk, bet tik pradėdavau snaust ir jausdavau kaip vėl užšokus taisosi šalia.. )) Dabar jau trys metai beveik kaip miegam kartu ir žinok tikraaai tikraaai nieko nekeisčiau. Netrukdo miegot absoliučiai, nejaučiu nei kai išlipa, nubėga atsigert ar dar ką. Tikrai smagu jaust, kai pūkų kamuoliukas nori Tavo dėmesio ir meilės ir meiliai prie Tavęs glaudžiasi.
P.S. vis tik jei katė/ šuo ar dar kas šertųsi į lovą nepriimčiau. Nepageidaučiau miegot kudlose.
