(nežinomas) (archyvas)
Itin stambi draugė lauko kavinėj lindo pro mažą tarpiuką ir ant manęs išvertė kolą, o aš jai: „tai gal ne mano sudėjimo esi, kad landžiotum pro tokius tarpus”. Pasakiau, kas buvo ant liežuvio galo, visgi žino tą mano stačiokišką humorą, bet tąkart labai giliai paėmė į širdį ir supyko.
