o as niekada nebuvau per nelyg draugiska, ir siaip jie manes visiskai netraukia..jau turejau isankstine siokia tokia nuomone, bet kai eidavau lankyti vakarais svedu kalbos kursus tai ten visi emigrantai ir labai daug visu tu arabu, turku ir panasaus plauko, nori nenori tekdavo bendrauti… tai galutinai pamaciau ta kulturos skirtuma.. kazkada nepamaciau vieno ir praejau nepasisviekinusi ir parukiau prie kompanijos per pertraukele su tokiu prancuzu tai jau po visko priejo sako ´´paaiskink ko tu tokia nervinga, pikta´´ ir kaip argumentus tuos du faktus pateike nu taip nesveikai visa tai pasirode, nes mes nei kokie draugeliai, nei ka.. apskritai labai emocijas sureiksmina, jei pasakai, kad kazko nemegsti tai jiem atrodo, kad tu to nekenti…
(anonimas) (archyvas)
