Nėra juk taip blogai?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar patebėjote, mergaitės, kiek daug paskutiniu metu MD temų tokių kaip “išsiskyriau”, “paliko”, “nebemyliu”, “neištikimas”, “kaip pamiršti” ir pan.??? Tikiu, kad merginoms, kurios turi gražius, darnius santykius, sunku tokias temas skaityti ir jaustis saugiai dėl savų santykių. Trūksta gerų pavyzdžių.
Pamaniau, kad šioje temoje galėtume įnešti daugiau pozityvo. Trumpai parašykime, kiek laiko jau draugaujame, kokie stiprūs jausmai, kokius sunkumus teko kartu įveikti, kaip įsivaizduojame ateitį kartu. Kad būtų įdomiau skaityti, galite ir nuotraukytę prisegti.
Juk nėra taip blogai, a?
Pradėsiu. Per Kūčias mūsų laukia metinės (pirmąjį pasimatymą turėjome per gražiausią metuose šventę ). Vasarą perėjome nelengvą etapą – mokyklos baigimą, kai iš esmės keičiasi gyvenimas. Abu atsikraustėme į Vilnių, jau pusmetį kartu gyvename. Be galo (bet su protu – kaip mėgstu pridurti )mylime viens kitą. Nesidrovime kalbėti apie ateitį kartu
Smagu tokias temas skaityt, sveikinam jus!
Ketvirti metai kartu, antri metai kartu gyvenam. O pragyvenom daug – pykomes, skyremes, melavom vienas kitam, buvau puse metu su mainu programa isvaziavus, sake nebelauks, bet lauke… Ir dabar viskas gerai. Nors nesam planuotojai isankstiniai, po truputi, atsargiai, planuojames bendra ateiti. Nesakau, buna visko, pasipykstam del menkniekeliu, bet overall – dziaugiuos, kad mes kartu
OP norėjo pasigirt.
/tema
tik be pavido scenu, pavidoli.
geriau kai visi nelaimingi?
3 metai kartu, jau kartu gyvenam 2,5 metu buna nedideliu pykciu, taciau kadangi vienas ktiam tinkam pagal charakterius greit viska issprendziam, vienas kitu rupinames, palaikom kai iskyla sunkumu pvz. kai operavo man angina, po operacijos nubudus salia jis jau sedejo, kasdien lanke, nesibodejo keist man kruvinu serveteliu nuo veido.. Kai ryte bunu susivelus, nepasidazius sako, kad as graziausia jam tada.. Jis man padeda nepaluzti, kai nesiseka su egzaminais univeritete, ka supranta to pamoko, 7 kartus neislaikiau vairavimo mokyklinio, nepriekaistauja man del to ir padrasina,vis dar tiki manim Daznai darom staigmenas, vakarienes, dovaneles be progu, uzsidegam zvakiu vonioje ir t.t. Turim savo foto albuma, kur visos akimirkos musu draugystes ir ji vis pildom, planuojam ateiti kartu, siemet jau savo kampa turim,puosim savo eglute darysimes ir tik mudvieju Kaledas, kai grisim is tevu, su Kalediniais filmais patiekalais, o svarbiausia kuriu jaukuma namie kaip tik galiu,o jam patinka i tokius namus grizti ir padeti visame kame ) nors jau 3 metai, isimylim vienas kita vis labiau o pradejom draugaut per 3aji pasimatyma, bet atrodo kartu buvom visa gyvenima iki tol
Kodėl apie nelaimes yra priimta kalbėti kiek ir kaip nori, o pasidžiaugti – jau gyrimasis?? Jei viskas kliūva, keliaukite į delfi komentarų skiltį, ten rasite panašių į save.
O mes jau kartu 8 metus ir iš jų 6 metus susituokę. Nors susituokėm dar visai vaikai (man buvo 18) nei karto nesu suabejojusi savo sprendimu Gal kam pasirodys kaip vaikų žaidimas, bet jau draugaudami vos po kelių mėnesių buvome tikri kad esame vienas kitam visam gyvenimui ir galvojome vaikams vardus Aišku kiekviena meilė atrodo tikriausia ir stipriausia, bet tik su juo jaučiausi saugiai, “kaip namie” ir galėjau kalbėtis be tabu apie viską, atrodytu kad kalbuosi su savimi
Visiskai pritariu,kazkaip labai jau slegia skaityt tokias temas, kur vien isdavystes, pykciai, smurtas ir pan… Pati turiu nuostabius santykius 2,5 metuku jau. Esame ne tik pora, bet ir nuostabus draugai. Manau, tai pats geriausias derinys poroje Tiek is charakterio, tiek is isvaizdos netgi esame panasus. Nuostabu sutikti toki zmogu, su kuriuo pailsi nuo sunkios dienos, prie kurio visiskai buni savimi ir gali tiek verkti, tiek juoktis, jei to nori Pradzia musu santykiu nebuvo lengva, nes abu turejome “sunkiu” charakterio savybiu, taciau begant laikui jos apsislifavo ir nsugludino Ismokom vienas su kitu gyventi, buti, neisivaizduoju, kaip reiktu gyventi be jo Nes tapo tikra mano antra puse Dziaugiuosi, kad ne tik as , bet ir jis su manim buna atviras Daznai pakalbam apie bendra ateiti, nes ja noretume sieti tik vienas su kitu Myliu ji.
Metai ir mėnuo kartu,gyvenam kartu.Pykčių būna labiau iš mano pusės,nes esu degtukas,o maniškis galantiškai,ramiai sprendžia bėdas.Viskas labai gražu,gera,tikiuos,iki gyvenimo galo
Laaabai super tema, tikrai slegia ir blogai nuteikia skaityti neigiamas temas apie skyrybas, išdavystes ir pan.
Draugaujam jau virš metų ir sutariam tikrai puikiai! Per visą tą laiką nebuvo jokių rimtų pykčių, paprastai viską greitai išsprendžiam ir nesipykstam Man mano vaikinas ne tik vaikinas, man jis ir geriausias draugas, ir puikus patarėjas visais klausimais: ir užjaučia, ir paguodžia, ir nuramina, kai reikia. Kartu vasarą uždarbiavome užsienyje ir tada tik dar labiau supratau, jog tai mano žmogutis. Labai džiaugiuosi suradusi savo paparčio žiedelį (taip taip, susipažinom per Jonines ).
Metai ir 9 mėnesiai kartu, šiemet, deja, turim long distance santykius (aš – Vilniuje 12 klasėje, jis – Londone 1 kurse), bet pildau paraišką tik į Londono univerus, o blogiausiu atveju imsiu gap year ir mcdonalde dirbsiuD Grįžta mano meilė po 9 dienų, labai laukiu)))))
Vasarą sueis 9 metai, kaip mes kartu. Tie metai buvo patys nuostabiausi ir jie vis dar tęsiasi. Per tiek metų išmokom vienas kitą suprasti, užjausti, paguosti ir tt. Per šį laiką niekada nereikėjo kurti tokių temų, kaip temos autorė išvardino, nes niekada nieko panašaus nebuvo. Vertinam vienas kitą, gerbiam ir kas svarbiausia labai mylim
Daugiau nei 5 metai kartu :p (niekad neskaičiavom, kiek tiksliai laiko, nes nebuvo jokio pasiūlymo būti kartu, viskas susiklostė savame). Nebuvom nei karto išsiskyrę. Aišku, pykčių visad būna, bet trunka jie max 2 dienas. Kuo toliau, tuo viskas geriau, nuoširdžiau, jaukiau tarp mūsų. Susipažinom dar paauglystėj, kai po 13-14 metų teturėjom o dabar jau dyyydeli.
norėčiau ir aš taip pasigirt.. 😮
O kas čia blogo? Į rinką grįžta vis daugiau moterų. Va, kur pozityvas.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
