ne kad numirtum bet kad kazka padarytum. optimizmo daugiau

gal kad iki tol, kol mirsi būtum laimingas.

aišku, gali ir negyvent, jeigu nenori, bet kai pagalvoji, kam nepasinaudot tuo, kas duota?

Tam, kad paliktum po savęs KAŽKĄ.

Gyvenam dėl to kas nutinka tarp gyvenimo ir mirties

Paskaityk Getes Fausta. ten visoj knygoj aptarineja egzistavimo esme. O seip,manau, kad reikia gyventi sia akimirka, kad rastum zmogu su kuriuo tau gera visur ir visada, zodziu gyvenk sia diena ir viskas

Nepatinka man tokie “postringavimai” apie gyvenimo tikslą ar betikslybę. Mažiau Nyčės ir Šopenhauerio, ir daugiau Lindgren ir Tuvės Janson skaitykit…

Mano gyvenimo tikslas yra būti laimingai, užauginti vaikus dorais žmonėmis, praskaidrinti gyvenimą kitiems. Nieko grandiozinio neketinu nuveikti, tiesiog svajoju ramiai ir laimingai nugyventi kiek man skirta, gražiai pasenti, pamatyti anūkus ir numegzti jiems kojinytes

As gyvenu del mylimu zmoniu

Visi gyvenam,ir nzn kokia mirtim mirsim,reikia dziaugtis kad esi,ka turi,kas yra salia,ir apie tokius dalykus negalvot.

O kad jauties nekaip.tai lb normalu,ir sakyciau zmogiska…Ypac kaip jaunas zmogus iseina is gyvenimo

Hm.. kam gyventi.. geras klausimas kam kankintis.. Tam kad uzaugtum.Kad pamatytum daug graziu dalyku.Kad pajaustum,paliestum.Kad pajaustum laime,kad susituoktum kad sukurtum seima.kad turetum daug vaiku kad pasenus sulauktum daug anuku kurie tave apkabins stipriai..na aisku cia kas kaip supranta,bet tie kurie matyt negali,judeti girdeti vaikscioti ir pan jie ir tai mato tiksla o mes dazniausia linke dieva varyt i medi negalvodami ka snekame.Bet tiesiog zmogui uztenka tiek kiek gyvena.Jei zmogus gyventu 3000 metu tada tai tikrai taptu kancia….

jei tave laidotuves taip veikia, patarciau neit. o kad kyla tokios mintys – tai kažkas su tavimi netvarkoje čia tik mano nuomonė.

Kiekvienas is musu pats sprendzia,ar gyvena ar kankinasi,poziuris,tik poziuris,gali atsakyti i sita ir kitus klausimus.Bet kaip sakoma,gyvas i duobe nelysi,tai kam tada save laidoti?Vadinas reikia gyventi,ir pasistengti ne tersti ora,o kvepuoti pilna krutine,vardan tu kurie salia,ir tu klausimu sau neuzduoda.Galu gale,jei nerandi prasmes,daryk kitus laimingais,ir tai kaip uzkratas,pasieks Tave,tada ir pajusi prasme.

Mano gyvenimo tikslas – nugyventi jį taip, kad patekčiau į rojų kur amžinas džiaugsmas ir meilė, t.y. gyventi laikantis Dievo žodžio, jo įsakymų, nieko nepridedant ir neatimant.

Nepulk į depresiją, aišku, kad visi kažkada mrsim. Užtai gyvenkim linksmai dabar

Kiekvienas zmogus turi rasti savo gyvenimo prasme. ir visai nesvarbu,ar tai – numegzti ilgiausia pasaulyje salika,ar pagimdyti trynukus ir juos uzauginti dorais vyrais.

Niekas negyvena,kad mirtu. Tiesiog ateina laikas ir reikia su tuo “gyvenimo saulelydziu” susitaikyti.

Gyvenimas nuo vienos stoteles -“gimimas” iki kitos-“mirtis” turi buti turiningas. Daryk tai,ka liepia tavo sirdis ir viena akimirka,kai sustosi atsipusti , pajausi tokia vidine palaima, del kurios verta gyventi!)))

Kiekvienas zmogus ateidamas i si pasauli,turi kazkokia misija jei gyveni-reiskia taip turi buti stenkis buti laiminga ir daryti laimingus kitus zmones