Mano mąstymas irgi toks pat. Mano mamos draugas siaubingai keikiasi – negaliu pakęsti jo kaip žmogaus, nors jis iš principo lyg ir nėra blogas, bet negaliu prisiversti bendrauti su žmogumi, kurio kas antras žodis rupūže iš burnos išlekia.
Kita vertus, aš matau problemą ne tik keikimosi fakte, bet tame, kad vaikinas nustojo stengtis (minite, kad anksčiau susilaikydavo nuo keiksmažodžių), o autorė pati labai keistais būdais su tuo kovoja – tai per nosį užvažiuoja, tai mužiku vadina. Na, atleiskite, jei mane mergina mužiku keis kartus per dieną vadintų – aš irgi keikčiausi jeigu jūs nerodote pagarbos jam, nenorėkite, kad rodytų jums.
(nežinomas) (archyvas)
