Buvau labai principinga. Principai buvo mano aukščiausia religija, niekam nenusileisdavau. Kadangi tuo metu buvau pasinešusi į visokias subkultūras, mamai būdavo labai sunku mane apipirkinėti: vien tik juoda, jokių blizgučių, jokių detalių, nieko. Nu dar raudoną spalvą iš dalies pripažinau.

Šiaip kartais pagalvoju, kad paauglystėje buvau žymiai kūrybingesnė, išradingesnė ir turėjau gerų idėjų. Ir dar rašiau axujienai.

nepamenu

15 metų buvau labai bloga neklausiau tėvų, labai dažnai pykdavausi ir rodydavau ožius, bet įvyko gyvenime lūžis po kurio labai pasikeičiau, net geriau pradėjau mokytis, namuose daugiau laiko praleisdavau. Manau labai laiku suprotingėjau, nes nežinau kaip viskas būtų pasikeitę. Nors mano tėvai buvo gan griežtokį, bet vistiek sugalvodavau gudrybių, kaip išeit, kaip su draugėm nulėkt kur nors. Jaučiausi suaugusi, nors toli gražu tokia nebuvau.

Vaikinai tai kažkaip tik vėliau pradėjo rimtai rūpėti, bet pirmi normalūs santykiai (kai rimtai pradėjau draugauti) buvo tik 19 metų. Ir kitoms merginoms patariu neskubėti, bus tu vaikinų, per savo gyvenimą ne viename pasimatyme buvau, bet nors nesu “nuvaryta” kaip kai kurios mano draugės, kurios “draugystes” nuo 13 metų pradėjo. Tai vat, geriausia tais metais yra nepamesti savo galvos ir nesivadovauti draugų/ių patarimais.

buvau labai berniukiska, spjaudziausi ir spardziausi, geriau sutariau su bernais, kojos budavo melynos nuo laipiojimo i medzius, amzinai kur nors griudavau, nespedavo zaizdos gyti Berniuku neprisileidau ir sakydavau, kad niekas man nepatinka, vaiksciodavau su kareiviskom kelnem, tad to didelio demesio kazkaip ir nesulaukdavau is berniuku, kazkaip ir nesistebiu kai visos drauges jau 14 metu buvo turejusios vaikinus, pas mane kazkas rimciau atsurado tik 18 metu, o po to jau 19, bet is tikruju iki dabar labai del to dziaugiuosi siaip kaip paaugle tevai labai girdavo, nes labai gerai sutardavom, kazkaip nebuvo tu pauglisku oziu labai dideliu, sake geras vaikas buvau labai manim pasitikedavo, ir isleisdavo visur, nes juk geras vaikas, dekui dievui nieko neprisidirbau, o kiek progu buvo, kai pagalvoju, tai net baisu pasidaro….. zinot, mastymas mazdaug pasaulis man po kojom, nieko nebijau ir panasiai, dekui dievui, visi sutikti zmones buvo geri ir geranoriski vaje vaje, buvau velniu priedus nemazai

Ojjj kiek tevai sunkumu su manim turejo, mokykloi nesimokydavau, naglavodavau, neklausydavau tevu, ju negerbdavau, ir nesiskaitydavau su jais, bet visas nesamones isaugau, dabar labai sutariu su tevais, mama sako aciu dievui isaugai viska Dabar viska okkk

Buvo daug nesusipratimų bei barnių su mama. Atrodė kad ji manęs visiškai nesupranta. Dabar atsiminusios juokiamės ir esame kaip geriausios draugės

Buvau labai užsikompleksavus ir uždara. Dažnai dėl visko pergyvenau, viską per daug ėmiau į širdį, nepasitikėdavau savimi, vengiau bendravimo. Dabar 85% pasikeičiau į gerąją pusę

O mano paauglyste nebuvo sunki. Buvau gera dukra, nesivalkiodavau pakampemis niekur, tevu visuomet klausdavau ar isleistu kazkur per nakti. Mokykloje nebuvau pirmune, buvau normali mokine, kuri ir namu darbus nusirasydavo, bet ir pati duodavo nusirasyti Tevams del mano elgesio niekada nereikedavo eiti i mokykla ir raudonuoti pries mokytojus (na gal tik del snekejimo per pamokas ). Mano minusas budavo tik toks, jog kartais tevams meluodavau, kur einu, taciau visuomet tiesa isaiskedavo…. Tai is pacios tiesa isviliodavo, tai netycia is kokio vakarelio paliktas nuotraukas kompe rasdavo… Bet nebuvau sunkus vaikas, padedavau tevams visuomet, neatsisnekinedavau Del to isleisdavo mane beveik visur, kur tik paprasydavau, zinojo mano draugus. Lankiau sokius, vazinedavau i koncertus, tevai dziaugdavosi matydami mane sokancia Va tokia buvo mano paauglyste Ir tada sutariau gerai su tevais, ir dabar labai gerai sutariu

14 m buvau vaikas, dar nesubrendusi, o mano klasėje panelės buvo ypač subrendusios.. Buvau dar nebučiuota mergaitė, klasėje tyčiodavos, kad buvau žema, smulki ir vaikiška. Tikrai nuoširdžiai galvojau, kad turbūt niekad nesusirasiu vaikino.. Pavydėdavau kitoms panelėms.

O 15 jau pastebėjau pasikeitusią figūrą, ilgi stori plaukai, pirmasis vaikinas, pirmieji tūsai. Prasidėjo dėmesys vaikinų kaip reikiant ir tadaa viskas apsivertė. Keli metai į priekį ir draugavau su gražiausiu mokyklos vaikinu. Tie, kurie tyčiojosi iš manęs jaunesnės, patys pradėjo rodyti dėmesį. Žodžiu, dabatr net keista kaip tada pasaulis atrodė – jaučiaus tokia menka tam pasaulėly, patyriau patyčių, vaikinai į mane nežiūrėjo, draugavau su jaunesnėm panelėm. Viskas apsivertė per tuos paauglystės metus.

14-15 dauzta buvau del to,nes labai riejausi su mama Aciu dievui ,tas metas baigesi Sunku man buvo su tokiu charakteriu

galiu pasakyt, kad 14-15 metų buvau visiška poxuistė

14-15 metų domėjausi tik vokiečių grupe Die Toten Hosen, vokiečių kalba ir visada žiūrėdavau tik vokiečių TV kanalus. Kai išgirsdavau mieste ką nors kalbant vokiškai, mane apimdavo euforija. Mokykloj vokiečių kalbos pamokos būdavo mėgstamiausios, ir prašydavau, kad mokytojas per dainų klausymo laiką paleistų grupės Die Toten Hosen dainas. Tokiais atvejais išvis būdavau pats laimingiausias pasaulyje žmogus . Mano klasiokai kartais man laidydavo replikas apie Die Toten Hosen ar vokiečių kalbą, tai būdavo labai smagu. Žiūrėdavau muzikinį TV kanalą kasdien ir vesdavau statistiką, kurią tiksliai valandą, minutę ir sekundę parodė Die Toten Hosen klipą. Mokėjau visus dainų tekstus atmintinai. Turėjau sąsiuvinius, į kuriuos rašydavau visokią statistiką apie muzikinius konkursus ir tt. Mano klasiokai prašydavom kad padėčiau jiems paruošti vokiečių k namų darbus ar padėčiau, paaiškinčiau gramatiką, tai tada jausdavausi dar laimingesnė nei paprastai

Tais laikais dar internetas nebuvo taip lengvai prieinamas, kompiuteriai buvo tik nedaugelio paauglių namuose. Nebuvo piratinės muzikos, video, nebuvo youtube. Vienintelis būdas pamatyti Die Toten Hosen muzikinius klipus buvo per televizorių. Jis visada būdavo pas mane įjungtas, kai parodydavo klipą, tai, aišku, man būdavo didžiausia šventė. Žinodavau, kada bus tos laidos, per kurią parodė klipą, kartojimas, ir tada bėgdavau iš pamokų į namus, kad galėčiau dar kartą pažiūrėti. Mano šeima buvo neturtinga, neturėjo video kasečių grotuvo. Kai sužinodavau iš anksto, kad rodys kažkokią laidą apie Die Toten Hosen, prašydavausi į svečius pas savo klasiokus ar mamos draugus, kurie turi video grotuvą, kad galėčiau įsirašyti į tuščią kasetę. Paskui tas įrašytas porą kasečių visur nešiodavausi, jeigu kartais žmogus, turintis video grotuvą pakviestų į svečius, kad galėčiau žiūrėti. Atsimenu, didžiulė nelaimė buvo, kai su mama nuėjom į svečius pas jos draugę, ten buvo grotuvas, o aš neturėjau kasečių .

Kaip minėjau, piratinės muzikos irgi nebuvo. Ir CD grotuvai nebuvo taip paplitę, turėjau tik kasečių grotuvą. Eidavau į muzikos parduotuves ir ten ieškodavau Die Toten Hosen kasečių. Pirkdavau jas už dovanų gautus pinigus, per visokias šventes. Kasdienybėj, mano visi sąsiuviniai buvo apklijuoti Die Toten Hosen nuotraukomis, kurias iš interneto atspausdindavo klasiokė, ir stengiausi, kad mano drabužiai būtų panašūs į tuos, kuriuos mačiau Die Toten Hosen klipuose, ar kad jie kaip nors būtų susiję su Die Toten Hosen ar Vokietija. Būčiau bet ką atidavusi už Die Toten Hosen marškinėlius.

Žodžiu, buvo nuostabūs laikai, visada jaučiausi laiminga, išksyrus tuos kartus, kai jaučiausi dar laimingesnė Gyvenimas buvo nuostabus, prasmingas ir turiningas, nes galėjau domėtis šiais nuostabiais dalykais. Kalbėdavau apie juos su visais, visur ir visada, dabar manau, kad kitiems tai atsibosdavo, bet tais laikais aš net nežinojau, kad jiems gali atsibosti. Žinodavau visus taškus mieste, kur pardavinėjami vokiški žurnalai, nuolat važinėdavau jų aplankyti. Sugebėdavau įsiprašyti pas visai nepažįstamus žmones žiūrėti video kasečių, man nebuvo jokių ribų

Velniukste buvau Oj kaip visko norejosi “panele” buti – aukstakulnius nesioti, daug dazytis, po tusus vaikscioti, su berniukais flirtuoti Ta ir dariau, nes labai gi norejau didele mergaite buti aisku labai viska imdavaiu i galva, kiekviena nesekme, nepaisant to niekad neklausiau niekeno patarimu ir visada dariau tai ka norejau, ir kaip man atrode gerai Zinoma daug klaidu, kvailu poelgiu, bet… Tai buvo mano gyvenimas, mano pamokos kurias ismokau Dabar man 20, mokausi universitete, su mama sutariu puikiai, turiu nemazai puikiu draugiu ir visdar laukiu tikros meiles zodziu, “nenusivalkiojau”, kaip dauguma megsta sakyti tai tiek apie mane