tau sudetinga paimt telefona parasyti teksta ” sorry, noriu kad viskas butu gerai, tu man patinki” ir issiust zinute, ar sunku prisiverst moraliskai ta padaryt? per savo isdidumus esu milijona karta nusvilusi, uztai dabar jauciu ribas

man kartais tenka nusileisti , nors visai to nenoriu ir net pykstu dar labiau kad man reik nusileisti, t.y. mano vaikinui didziausia problema ,kaip jis sako “nu ir boba esi” arba kai zinau kad esu neteisi bet vistiek uzsiraukus sedziu ir rodau principus ir va toki varianta sunkiausiai isgyvenu, pykstu ant jo ant savo principu ir plius ant saves kad esu tokia nepakenciama. ziauru, uzjauciu tave bet ismokstama

Pas mane ilgą laiką principai buvo labai aukštai iki kol neapsigyvenom su vaikinu kartu. O tada norint išsaugoti gražius santykius, teko stumti principus į šoną, kad ir kaip buvo sunku, bet matydama, kad galiu prarasti sau brangų žmogų, mačiau tik tokią išeitį, tad jeigu ir tu nori, jog jis žinotų, ką jam jauti, tą ir padaryk.

Jeigu to nepakanka, pagalvok, kas bus, jeigu jį prarasi?

P.S. Manasis taip pat buvo iš kito miesto.

tai atsipalaiduok ir palik ta zmogu ramybei tada

Na ir vaidink toliau princesę. Žmogui atsibodo pastoviai lįst ir taikytis prie tokios mažvaikės. Kai prarasi kas brangu tada žinosi kaip vaidint princeses)))

Ar yra santykių perspektyva? Jei visdėlto yra, tai imk ir parašyk, koks jis tau svarbus. Jei jis tai sužinos nieko neprarasi.

Maniškis iš kito miesto, aš taip pat visą gyvenimą principinga buvau. Atsirado jis-dingo visi principai kaip nebuvę, nes įsimylėjau ir nebevaidinau princesės Norėsi santykius išsaugot,tai mesi lauk tuos principus ir stengsiesi ieškot kompromisų. Jei nepasakysi jam, kad jis tau svarbus, jis to ir nežinos, o tada ta kita mergužėlė jį nusikabins