Kaip gražiai išeiti iš darbo?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
turiu tokį nutikimą. Dirbu pas savo pažįstamą, kuri turi mažą versliuką. Įdarbino mane, nes aš domiuosi tuo, kuo ji verčiasi kaip sritimi, turiu kitą užsiėmimą, kuris jai praverčia. Dirbu dar rekordiškai trumpai, tačiau šiandien atėjo į darbą du vyrai, kurie..atjungė elektrą. Be bajerio. Šeimininkė skolinga tam tikrą sumą pinigų už suvartotą elektros kiekį, ji apie tai puikiai žinojo, žinojo ir iki kada reikia susimokėti. Daviau jai pasišnekėti su jais telefonu, o ji tik tepasakė, “atjunkit” taigi, sėdėjau darbe, kai pradėjo temti, su žvake ir meldžiausi, kad niekas neužeitų, nes man nemalonu labai būtų. Šeimininkė man nei paskambino, nei ką…visiškai palikta ant ledo jaučiausi. Būtų bent pasakius, kad ar man eiti namo, ar pasilikti, ar dar ką daryti. Nulis žinių. Sulaukiau darbo pabaigos, o belaukdama ilgai mąsčiau, kaip čia su tuo darbu. Bijau, kad ji man neturės iš ko išmokėt atlyginimo (avanso taip ir negavau, bet viliuosi gauti su alga, kaip ir praeitam darbe, kur dirbau), jei negali laiku susimokėti sąskaitos už elektrą. Be to, darbo sutarty neparašyta, kad turiu fotografuoti, o fotografuoju produktus sakykim, dedu į svetainę FB ir panašiai. Man negaila, bet nežinau, ar sąžininga neapiforminus darbo sutarty taip daryti ir už tai pinigų negauti.
Kitas mane neraminantis dalykas yra tas, kad esu perskaičius straipsnį, jog ji turėjo dvi darbuotojas, su kuriomis teko atsisveikinti, nes neužteko lėšų išmokėti algoms
Jei tai būtų jūsų draugė, kaip jūs pasakytumėt jai, kad išeinat? ji baisiai miela moteris, super geros širdies, nepaprastai nuoširdi, linksma, neturiu prieš ją nieko blogo, bet susiklostė tokia situacija nemiela
man bandomasis, išeiti galiu bet kada (jeigu darbdavys norės, tai turėsiu dar dvi savaites atidirbti, nes neva dabar taip įteisinta yra). Bet kaip pasakyti tai draugei?
ne tokia jau ir miela moteris, jei algu neismoka darbuotojoms…
dirbu personalo srityje, tad galiu pasakyti tik tiek, kad pareigos aprasomos NE darbo sutartyje, bet PAREIGINIUOSE NUOSTATUOSE. Mazos imones ju kaip taisykle neturi… o jos padeda tik sprendziant konfliktus su darbuotojais, kai kyla klausimai, kas ka privalo daryti, o ko ne (kaip kad Jusu atveju produktu fotografavimas).
Vienintelis patarimas (nesulaukus atlyginimo mokejimo) su ja zmogiskai pakalbeti – t.y. kad nesat akla, matot prasta finansine padeti ir atsiklausti, ar tures pinigu Jusu algai? jokiu pradelsimu net but negali su mokejimu, nes Jum reikia gyventi.
O siaip aisku geriau kojas i rankas ir begt… nes jei atjungia elektra, tai Jusu algai tikrai nevisada tures pinigu arba dels ismokedama… O dar ir “draugyste” papiktnaudziaus – sakys “suprask mane, nu ka man daryti” ir pan. o Jum bus nefaina zmogu palikt prastoj padety ir dirbsit pas ja….
dvi savaites turi atidirbti tik tada, kai nebeesi bandomajame laikotarpyje
klausimas, kokia suartis sudaryta?
jei bandomasis laikotarpis nustatytas, tai prasymas turi buti parasytas 3 dienos iki isejimo. Bet kitais atvejais darbdavys ir nuo kitos dienos gali paleist – darbdavio sutikimu.
nustatytas aš ar taip, ar kitaip išeisiu, tik nežinau, ar man laukti dar algos išmokėjimo dienos (10 diena). Ir kaip GRAŽIAI jai pasakyti, kad išeinu?
taip ir pasakykit, draugiskai… graziai… prasydama paleisti.
paaiskinkit, kad nematot jokiu perpektyvu finansine prasme. Ne akla esat, matet ir tuos atleidimo dokumentus ir elektra atjunge.. tas byloja tik apie nepakankamas pajamas imoneje. O Jum gyvent reikia ir sau negalit leisti laukti algos, kol nezinia kada ja ismokes.
aisku, bandys kalbint.. sakys, “kaip gali zinot, kai dar tau algos nemokejau, as tau mokesiu” ir pan. Jei gyvenat viena ir savarankiskai, galit kategoriskai laikytis savo noro iseit is darbo motyvuodama, kad Jum reikia patikimo darbdavio algu klausimu, o ne aboejotino. O del jos abejojat – pasakykit ta tiesiai sviesiai, tik draugiskai. Kai kalbins, pasakykit, kad ir Jums tas sprendimas nebuvo lengvas, 100 kartu apsvarstet ir nusprendet galutinai.
padekit taska kad ir kaip bekalbetu.
labai ačiū už puikų patarimą vis dar laukiu skambučio. Eina sau, kaip žiauru iš tiesų. Nei po to karto paskambino, nei ką. Išvis atrodo pamiršo, kad egzistuoju. Galėjau man atrodo išvis išeiti namo iškart, užsirašius, kad dirbau iki tos ir tos valandos. Dar sėdėjau kaip kvailelė tikėdamasi, kad užeis.
taip ir pasakykit, kad dirbt zvakes sviesoj – ne Jusu svajoniu darbas
Sėkmės. labai geras patarimas aukščiau.
na, zinokite, kiek dirbau, tai kai dingsta elektra darbas sustoja. o ka jus darete prie zvakes?
man panaši situacija buvo. Dirbau įmonėje, kurioje finansinė padėtis tragiška, skolos begalinės, su darbuotojais irgi nesiskaitoma normaliai ( o kažkada yra buvęs irgi toks atvejis, kad be elektros buvo). Vadovė buvo man maloni, nenorėjo, kad išeičiau, bet reikia žiūrėti savęs, o ne kitų. Nedrįsau pasakyti, tai padaviau prašymą ir viskas. Išėjau ir dabar rami, nes taip pergyvenau, ar gausiu algą, ar ne…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
