kažkada aš dalyvavau projekte ir jau paskutinę ar prieš paskutinę dieną susipažinau su tokiu italu. Mūsų kolektyvai labai gerai sutarė, jau vadovai planavo kelionę pas juos po metų, kad kolektyvai palaikytų ryšius ir t.t., nes tikrai labai faini jie visi buvo. jis Na, ir kaip supratau mane kurį laiką stebėjo, paskui kažką padėjo per pietus – vandens įsipilti ar pan. Po pietų užkalbino, pasikalbėjom ir papašė mano kontaktų. O jis buvo antras vadovas kolektyve ar pan., tai aišku, žiauriai faina buvo na, apsikeitėm kontaktais, itališkai atsibučiavom į žandus ir pažadėjom susitikti. Po metų, žinoma, susitikom, mes važiavom pas juos su kolektyvu. O visus tuos metus nuolat susirašinėjom el. paštu, su viskiais bučiukais ir meiliais žodeliais, bet juk žinot – italas… tada tai nei aš galvojau kažką rimto, nei svarsčiau kodėl čia. Kai nuvažiavau, o aš po 3 dienų kelionės autobuse, tokia užtinus, susivėlus, neišsimiegojus ir aišku, nepasidažius, bet jis mane pamatė, pribėgo, apkabino, pabučiavo ir bla bla bla tai aišku, kitos panos apšalusios buvo, nežinojo, kad mes bendravom, sako kaip greit tą čiuvą nusikabinai taip vadovė irgi juokėsi, kad taip į akį kritau jam bet turėjom išsiskirti, nes jie jau ėjo po pietų, o mes kaip tik ėjom pietauti, tai nelabai pasikalbėjom. Bet žodžiu, kadangi gyvenom šeimose, tai aš su keliom draugėm apsigyvenom pas kitą italą, nežinau kaip ten jie skirstė. Ir iš jo sužinojau, kad tas mano Sebastiano taip su visom, iš kiekvieno kolektyvo po vieną nusikabina, padraugauja, gauna ko nori ir vsio kadangi įsimylėjusi nebuvau, bendravau iš smalsumo, tai man kažkaip dzin buvo, atšalo mūsų santykiai (nors tokių ir nlb buvo), nusikabino jis kažkurią kitą iš lietuvaičių abiems buvo gerai (Y) taip kad nepasitikiu aš užsieniečiais, tikrai ne sielos draugės jie ieško
