kokie grazus pirmieji!

Žinau tą jausmą

rrrrrumba, taip labai gražūs, dėl to labai ir gaila

Na ar atsiras dar merginų ieškančių auskariukų?

buvau pametus auskara kai nesiau siuksles vakare. net nezinojau kur, bet kita diena eidama takeliu radau.

Būna džiugių istorijų Aš buvau pametus kitą savo auskarą – po renginio pastebėjau, kad turiu tik vieną Ir tik po pusės metų susiprotėjau, kad tą dieną pirkau draugei auskarus ir juos matavausi. Nuėjau į tą parduotuvę ir pasirodo tie auskarai ten visą laiką stalčiuje gulėjo! Bėgau pirkti pardavėjai skaniausių saldainių dėžę ir džiaugiausi 3 dienas

cia tik auskarai nuejai ir nusipirkai naujus nesureiksminu niekada nebuvo gaila kad pameciau nes zinu kad tada pirksiu naujus grazesnius

Dėl daugumos auskarų taip, bet būna tų mylimiausių, kurių gaila ir norisi atgauti Žinau, kad tikimybė rasti tokius pat maža, bet kadangi jie seni ir manau masinės gamybos, tai gal pas kurią gulės nenešiojami

pirmus du turiu

toks gražus, kad ir vieną nešiočiau..

Žinau, tikrai nerealiai gražus O dar kai brangių žmonių dovana, išvis liūdna buvo, kai pamečiau (pamoka, kad nereikia brangių kabančių auskarų prie jūros dėtis)

O vieną nešioti ne mano stilius… Bet saugau jį, dar tikiuosi, gal rasiu kada tokį patį Nors mama sakė pakabuką pasidaryti iš to likusio auskaro pas juvelyrą, bet jau ne tas kas auskarai būtų…

Viena iš mergų (šeškučių) tik ir taikosi pavogti auskariukus, šarka vagilka Bet vagia tik poromis, supakuotus maišiukuose. Aišku! juk po vieną nenešiosi