Kaip pasakyti NE?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esu baisiai pikta ant savęs, nes nesugebu pasipriešint tėvams. Tiksliau, tėvui ir jo žmonai. Atrodo, nebe paauglė jau (tuoj 25), bet jie mane už vaiką laiko, ir aš pati ten nuvažiavusi taip jaučiuosi.
Situacija tokia, kad gyvenu kitam mieste su draugu, mokslų nebaigusi (tik profkėj specialybę, kuri man patinka ir GALBŪT vėliau, kai užsitikrinčiau savęs išlaikymą, norėčiau studijuot universitete). Dabar bandau namuose dirbti tai, kam paprastai reikalingas išsilavinimas, bet turėdama pašonėj tą reikalą išmanantį draugą, kabinuosi pati. Esu tikra, galėčiau tai paversti savo profesija, esant reikalui pasibaigti mokslus ir taip gyventi. Kitas reikalas, kad tėvas įsitikinęs, kad privalau kuo greičiau pradėt studijas tos savo pirmosios “tikrosios” specialybės, kurią profesinėj mokiausi. Organizuoja man susitikimus su dėstytojais ir kitais žmonėmis. Jiems turiu rodyt savo darbus, kurių šiaip neturiu, taigi privalau papildomai sėdėt ir juos daryt, kitaip sakant, turiu kurti savo portfolio, kurio man nereikia.
Šiandien vėl skambino man, o aš kaip kokia mažvaikė, tik mhm, gerai, gerai… Kaip atsilaikyti prieš žmogų, kai nuo mažens tvarka tokia, kad jis visiems vadovauja, ir niekas jam žodžio nepasakys?..
aš tiesiog piktybiškai nieko nedarau. užkniso, paprasčiausiai.
mano mamai gėda kam nors pasakyt, kad aš mokaus profkėj. gi nelygis. sakyčiau, kad pati su aukštaisiais, bet kad ne..
sunki situacija… suprantu ir tėvą ir jus. jūs norite daryti tai kas jum patinka. bet kai tas reikalas visiškai priklauso nuo jūsų draugo… tėvas nori, kad jūs savarankiškai pabaigtumėte ir gautumėte rimtą profesiją ir išsilavinimą. tai irgi nėra taip jau baisiai blogai. bet vat tas reikalas ,akd esate priklausoma nuo vaikino … hmmm žinot kaip būna su tais vaikinais, tai yra tai nebe…
aš taip irgi dariau, pusantrų metų dirbau paprastam darbe, su tėvu nebendravau, net ragelio nekeldavau. Bet tada pati klaikiai jaučiuosi ir nenoriu vengti jo visą laiką. Svajoju įsisukti taip, kad gyvenčiau nieko nepritrūkdama ir jis negalėtų prikaišiot, kad nesąmones veikdama ir uždirbu tik kruopom.
Tėvui irgi baisi gėda, kad dukra be mokslų. Pats į aukštąjį įstojo trisdešimties, bet jam mat galima, nes jis vyras. Nebūtų mano tėvas, būčiau jau pamiršus jį apskritai.
Jūs teisi, jei baigtųsi reikalai su vaikinu, aš apskritai likčiau ant ledo. Bet esu užtikrinta, kad nepaliks jis manęs, planuojam šeimą turėti ateityje. Daugiau nieko be manęs neturi, taikosi prie mano sąlygų kaip tik moka, tad bent dėl jo galiu būt rami..
oj kiek buvo temu – planavom seima, kartu 5, 6, 8 metus pragyvenom ir viso gero man siandien pasake
Suprantu jus, autore… Mano tėvai irgi lenda į mano gyvenimą. Atrodo, nustos lįst tik tada, kai finansiškai turėsiu daugiau už juos bapkių sukaupus. Paviršutiniška ir kvaila taip…
Šiaip ar taip, kai man pasakys viso gero, aš jau būsiu visai neblogai pasikausčius tam darbe ir galėsiu pati dirbti.
tai gal pasakykite savo tevui apie savo planus? gal jis tada nespaus? pabandyti verta)) nieko nekainuoja
As pilnai palaikau jusu teva, vis tik jis vyresnis, zino geriau ko rinkai reikia ir kaip klostosi gyvenimas ir gerai kad tetis jumis rupinasi tiek, kad jus butumet nepriklausoma nuo vaikino (kuris tikrai kaip jau buvo mineta siandien cia rytoj jau kitur). Tuo labiau kodel negalite mokytis ir laisva laika skirti tam kitam ka jus darote, ko ismoksi ant peciu nenesiosi ir moklai tikrai nepakenks.
As pilnai palaikau jusu teva, vis tik jis vyresnis, zino geriau ko rinkai reikia ir kaip klostosi gyvenimas ir gerai kad tetis jumis rupinasi tiek, kad jus butumet nepriklausoma nuo vaikino (kuris tikrai kaip jau buvo mineta siandien cia rytoj jau kitur). Tuo labiau kodel negalite mokytis ir laisva laika skirti tam kitam ka jus darote, ko ismoksi ant peciu nenesiosi ir moklai tikrai nepakenks.
pritariu jums, as irgi uz teva, jis nebereikalo pradejo studijuoti velai, nes negyvensi gerai-patikek.gyvenimas vingouotas, kas dabar tau teikia vilti, po triju metu gali atrodyti beviltiskai.Patikekit, as ant savo tevu pykstu, kad man leido gyvent taip kaip suprantu, kad nespaude pasibaikt iki galo mokslu-kol galit mokykites, mokykites-juolab, jei turit kas jus parems, ir busit jam tikrai dekinga praejus keliems metams, o sau atrodysit juokinga
Sakyk Zuckerbergas ir Jobsas nieko nebaige o dabar palik mane ramybej;D
Tėvas tik gero jums nori mokslai tikrai reikalingi, retas kas be mokslų tiek pasiekė, kiek čia ankščiau minėti Zuckerbergas ir Jobsas, o ypač lietuvoj reik vis dėl to ir talentą turėtį, o ir daugumą daug pasiekusių žmonių teigia, kad mokytis reikią vis dėl to ypač kol esat jauna, neturite vaikų ir pan dabar gi laisvai galima ir dirbti , ir mokintis , pvz neakivaizdžiai ir dėl vaikinu.. na, kad ir kokia meilė, bet NIEKADA negalite būti tikra gyvenimas ima staiga ir apsisuka. Kartais net pats už save garantuot negali, tai kur gali garantuot už kitą žmogų
kad diploma turesi tai nereiskia kad milijonus vartysi
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
