Milžiniška baimė gimdymui

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Milžiniška baimė gimdymui

Milžiniška baimė gimdymui

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Mes,moterys,esam nuostabios,dailios,trapios,žaviausios būtybės…. bet visada pavydėjau vyram dėl lengvesnės jų lytinės sistemos ir panašių dalykų.. aš įsivaizduoju,kaip nuostabu ant rankų paimti SAVO vaikelį,dievinu vaikus,mums jau po 25metus, jis labai labai labai nori vaikų,būtų nuostabus tėtis. bet aš turiu didelę,neįveikiamą baimę… labai bijau operacijų,labai. bijau gimdymo ,ypač,cezario pjūvio,to prakirpimo apačioje,kai netelpa vaikas..baisu pagalvoti.. bijau kraujo,nors nematyčiau jo beveik… bijau aplink besisukiojančių daktarų… bijau tos aplinkos,šiurpą keliančios palatos… bijau sarėmio skausmų, žinoma,ir kad vaikui viskas būtų gerai. Jaučiu,kad nebesugebėsiu tos baimės įveikti. Jei pastočiau,tai nuo mano drebėjimo ištiktų persileidimas. esu suaugusi,bet kiekviena turim baimių… man silpna darosi pagalvojus,jei man prireiktų kad ir paprastos operacijos…tiesiog vietoj nualpčiau . apie cezarį,tai išvis,net baisu pagalvot,kaip ten baisiai draskomi audiniai,kaip baisiai prapjaunama,Dieve,ne ne ne… nualpciau ,turbut šoką gaučiau

nežinau ką man daryt noriu turėt vaikelį,ir jį noriu padaryt laimingą atrodo,kad aš vienintelė tokia… nes atrodo,kad daugiau nei viena neturi tos baimės…. o aš gimiau be proto jautri… kaip man įveikti tą baimę? gal yra kokių tikrai nuteikiančių knygų ar ko, nežinau… bet jaučiu kad nuo minčių išprotėsiu. o jo akys blizga žiūrint į vaikus…

Page 1 of 2
(anonimas) (archyvas)

aš paniškai bijau ne operacijų, bet skausmo. todėl apie gimdymą man taip pat baisu pagalvoti. aš net savo mėnesinių bijau, nes jos kartais būna labai skaudžios

gerai, kad dar man ne laikas vaikams. o kai jis ateis, manau, kad noras bus didesnis už skausmą. gal taip pat ir tu ne taip jau ir nori jei tau visa tai yra kliūtis?

(anonimas) (archyvas)

noras begalinis… atrodo ,pagimdo milijardai moterų… bet aš nesusitvarkau su savo kūnu,jis dreba,išbalsta vien pagalvojus…

(nežinomas) (archyvas)

Viena diena pastosit ir nebus tiesiog kitos iseities, teks susitaikyti, tam ir turit 9 menesius pasiruosti gimdymui, susigyventi su tuo, viskas, ka darome pirma karta atrodo baisu, baisi daugiau ta nezinomybe, o galbut lengvai pagimdysite be jokiu begaliniu skausmu kas ten zino, beje ko ir linkiu

(anonimas) (archyvas)

Kuo daugiau galvosit, kaip ten kas, tuo labiau isigasdinsit save. “Uzsitaisykit” ir nebus kur detis – priimsit kaip butinybe.

(nežinomas) (archyvas)

Moters kūnas sukurtas gimdymui, todėl, kad ir kaip baisiai tai gali atrodyti galvojant, praktiškai tai yra šioks toks stresas kūnui, bet ne toks su kuriuo jis nesusitvarkytų

Moterys kokioje Afrikos savanoje kuo puikiausiai pagimdo, nes moka jausti savo kūną ir nėra klausiusios istorijų apie tai koks gimdymas skausmingas ir baisus. O dabar gimdymai vyksta ligoninėse, skubinant gimdymo eigą, moterys gimdo ne pačios, o vaistų pagalba, įsibaiminusios ir skubėdamos, todėl nenuostabu, kad nekontroliuoja savo kūno ir iš tos baimės skauda daug daugiau, nei turėtų.

Aišku gydytojams svarbu priimti kuo daugiau gimdymų per kuo trumpesnį laiką, nes taip sutaupoma pinigų. Niekas nesigilina į tai, kas geriau motinai ir kūdikiui, o tik į tai, kas paprasčiau, greičiau, pigiau..

Tiesa yra dar keletas puikių gydytojų Lietuvoj, kurios leidžia moterims pačioms pasirinkti kokiu būdu ji norinti gimdyti. Pavyzdžiui, kad ir gimdymo pozą, nes gimdymas ant nugaros moteriai dažniausiai nėra patogiausia padėtis, bet ji naudojama, nes patogiausia gydytojui. Užsienyje gydytojai gimdymų praktikoje turi daug sąmoningesnį suvokimą ir metodus.

(nežinomas) (archyvas)

o kokia poza tada patogiausia?pirma kart apie tai girdziu as

(nežinomas) (archyvas)

Na kiekviena moteris turi pati pajusti kaip jai patogiausia Sarėmių metu moteris gali vaikščioti, sėdėti ant kamuolio, stovėti, klupėti, tupėti, gulėti ant nugaros ar šono, ir t.t., o atėjus laikui stumti, pasirinkti bet kokią jai pačiai patogią pozą ir ją keisti pagal savo pojūčius.

(nežinomas) (archyvas)

As taip pat bijau gimdymo bei visokiu traumu po jo, po kurio moters kunas jau nebebus toks koks buvo, bet as ir nepergyvenu tiek del tu vaiku nes man ne taip kaip kai kurioms paniskai reikia ju, o vyram vaiku reikia tik kol jie gimsta. o poto jau moters reikalas

(nežinomas) (archyvas)

ojeeei, paskaičius jūsų įsivaizdavimą apie gimdymą net man baisu pasidarė Vaizdingai čia jūs….

(nežinomas) (archyvas)

As labai bijojau gimdymo. O kai prasidejo gimdymas viskas taip greitai baigesi, kad net nespejau susiproteti, kad bijoti reikia

O ypac kai laikysit savo stebukla ant ranku, pamirsit isvis kad skauda

(nežinomas) (archyvas)

Jei zmogus visiskai nieko nebijo, tai jau patologija ir jam tik pas psichiatrus.Normalu bijoti, skausmas gimdymo metu labai greit uzsimirsta, kai paimi vaika ant ranku.Siuolaikine medicina turi ivairiu skausmo malsinimo budu.Jei taip bijot, reiskia dar ne laikas.Manau, pastosit ir ta baime kazkur dings.

(nežinomas) (archyvas)

Sąrėmių metu ir Lietuvoje moteris gali daryti ką tik nori. Gimdyklose yra ir atskira lova, kur galima būti iki gimdymo pradžios, ir kamuoliai, ir dušas, jei moteris nori nusiprausti. Galima atsivežti savo, kad ir magnetofoniuką ir pasileisti muzikos.

Dėl gimdymo pozos – gulima padėtis nėra vien tik gydytojui patogiausia. Apklausos rodo, kad ir didžiajai daliai gimdyvių tai geriausia. Be to, jei jau tikimasi puikios gyd. pagalbos, tai visokie ‘išsidirbinėjimai’ atsitūpus, ant šono, keturiomis tikrai apsunkina gyd. darbą. O yra dažniausiai tokio lygmens, kad ‘skaičiau SM, kad viena šitaip gimdė ir aš taip noriu’. Be to, kai kurios pozos sumažina gimdymo takų matmenis, tad kaip tik apsunkina gimimą.

(nežinomas) (archyvas)

Autore, ko bijoti operacijos, jei jos gal net nereikės? Dabar tokia situacija, kad LT didžioji dalis Cezarių daroma ne dėl med. indikacijų, o dėl to, kad moterys pačios nori taip pagimdyti. Jei neturint labai rimtų bėdų su sveikata – tikėtina, kad ir nereikės. Kai jau pastosit ir bus matoma vaikelio padėtis, būklė – gali atsirasti indikacijų, tfu tfu tfu, bet juk to niekas negali žinoti ir suplanuoti. Dėl tarpvietės kirpimo – ne visoms kerpa. Jei mato, kad oda elastinga, tvirta – niekas nekirps. Jei reikės – dažniausiai moterys to net nepajaučia. Be to, tai yra saugu ir apsaugo nuo gilių audinių įplėšimų, kas būtų daug blogiau.

Skausmo nebijokit taip labai. Gal jums net neskaudės labai. Be to, jei jau labai skaudės – yra juk nuskausminamieji. Išvis, skausmas – mažiausia problema moteriai.

(nežinomas) (archyvas)

Nesamones rasot, dabar ne viduramziai, yra epidurinis nuskausminimas, jokiu problemu. Ir jeigu savim pasirupinsit nepasikeis tas kunas. Pagimdziau 3 ir figura tokia pat kaip baigus mokykla. Priziuret save reikia, neapsileist. O skausmu pasirupins anesteziologai

(nežinomas) (archyvas)

Aš irgi labai labai bijojau. Panika apimdavo net. Bet kai atėjo ta diena kai reikėjo gimdyti nebuvo kada apie baimes galvoti. Aišku labai skaudėjo, bet tai labai greitai užsimiršta.

Page 1 of 2