Neįpareigojantys santykiai
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Koks merginų požiūris į neįpareigojančius santykius? Ta prasme, kai susitikinėji su mergina, bet nenori su ja draugauti.
Jau kuris laikas nesėkmnigai ieškau antros pusės, sutinku gražių, protingų ir šiaip gerų panelių. Bet kažkaip niekas neužsimezga iš mano pusės. Supratau, kad tikriausiai nenoriu dabar jokių rimtų santykių. Reikia tik to artumo, kartu leisti laisvalaikį, pasikalbėti, kažką kartu nuveikti be jokių draugysčių.
Kaip surasti tokią pat merginą? Nes moterys dažniausiai nori meilės, jausmų, švelnumo, o aš to negaliu pasiūlyti kol kas.
Kažkada turėjau tokius santykiu, galiu tik pasakyti, kad antrą kartą to nedaryčiau….pasirodo reikia daugiau negu tik laisvalaikį praleisti…
Man tai realiai kvaila, kai zmogus patinka, gali su juo leisti laika – seksas, pasnekesiai, filmai, pasivaiksciojimai, jaukumo jausmas kartu. Atrodo viskas ok? Tai kodel su juo negalima draugauti??
As pries tokius santykius. Nes ilgainiui, bent sneku is savo patirties, pradedi noret daugiau.
Daznesniu susitikimu, galu gale, pradedi jo pavydet, nors neturetum teises priekaistauti del to, jog jis bendrauja su kitom ir pns.
Zodziu – nesamone.
O ir tuscias pasidulkinimas man visiskai nulis emociju – nepatinka.
Nes vyrai ir moterys visiškai skirtingai suvokia jausmus. Moterys paprastai yra jausmingesnės ir greičiau įsimyli. Vyrams, kad tikrai įsimylėtų (nekalbu apie tą vaikišką meilę, bet apie subrendusius žmones), reikia daugiau laiko. O dažnai būna, kad taip ir jie nesugeba įsimylėti. Lieka tik tas prisirišmas prie žmogaus. O paskui įsimyli jie kitą ir išeina… Todėl čia tokie “santykiai” man atrodo yra bent jau neapgaudinėjant kito.
Negali,tai ir buk vienas.
Tokie santykiai užknisa, ypač kai vienas nori daugiau, o kitas – ne. Ir šiaip, naivu tikėtis, kad anksčiau ar vėliau kažkuris neužsimanys daugiau. O kai kažkokią kitą tarkim susirasi, kurią įsimylėsi, tikrai negalėsi savo “draugei” sakyt: “Atleisk, brangioji, likime draugais.” Tai užknisa.
Kaži ar įmanoma taip ir užbaigti santykius be įsipareigojimų. Kartu leidžiant laiką ir labiau pažinus pradeda asmuo žavėti, pripranti, pasitiki, jauties gerai šalia.
O man atvirksciai. Nenoriu as tu meiliu seiliu. Nenriu but prisirisus prie kazko. Tiesiog norisi su kazkuo praleist laika, paziuret filma susiglaudus, papokstaut, pasneket ir tiek. Gaila mano draugas nori rimtu santykiu del to ir nesutariam
O kiek paciam metu? Gal sieki dabar karjeros labai?
As tai visai suprantu is tikro, nes pati noriu susitvarkyt gyvenima kaip sakant, pasistatyt pamatus, kad jausicuas tvirtai. O draugyste rimta uzima tikrai daug laiko. Man dabar butu prabanga. O retkarciais nueit i spektakli ar nulekt kur i gamta, pakeliaut tai jega. Tik jau ten taip artimiau negaleciau. Suma summarum – viskas imanoma. As pvz turiu grupioka, labai linksmai leidziam laika, prisijuokiam iki nukritimo, vienodos idejos kyla, o abiem apie meiles seiles tikrai nera jokios minties.
Na man 26 metai. Sunku pasakyti, ar siekiu karjeros. Turiu gerą darbą, užsidirbu sau, jei būtų šeima, tai užtektų ir jai. Gal kažkiek reikia susitvarkyti buitį. Bet irgi tai bus neužilgo.
Ne čia problema, o tame, kad nerandu tos, kurią galėčiau mylėti. O to artumo norisi. Arba nebūtinai artumo, kartais ir moteriškos draugijos norisi kad ir į kiną nueiti.
O jeigu atsirastų kokie jausmai, valio. Taigi nėra to, kas laikytų mane ir verstų būtinai nutraukti viską.
Na tai nereik ieskoti ir rasi Arba labiau apsidaryti aplinkui. Na cia kazka patarti man per sunku kazkaip. Subtili tema.
Tai tu gal jauti spaudima is seimos, kad na kaip buna, grizti i gimtine ir mociutes, dedes tetos, tai jau kur vaikeli tavo bernuzelis/ merguzele, ar dar nieko neturi ? Jau m es anuku norim.
Nes hmm, nebematau problemos is tikruju, nori moteriskos draugijos, tai pakvieti ir eini. Nemanau, kad kuri atsisakytu.
Tokių metų laisva moteris negali sau leisti “tampytis” su vaikinu tik pramogai. Jei atsiranda šaunus vaikinas jos kely tai norisis kažko rimčiau. Jau norima dažniausia šeimos, kažko tvirtesnio nei šiaip paaugliškų pasitampymų.
Tokiu metu???? Jus juokaujat?? as 30 tik gyvent pradesiu. Ne visos tik baige mokykla nori susirasti turtinga vyra, prigimdyti vaiku ir prie puodu stoveti visa likusi gyvenima, retkarciais isvaziuoti i palanga. Gink Dieve nieko blogo nesakau apie seima ir sveikinu visas, bet nereikia talpintis tik i vienus remus.
Aš už tokius santykius, tik kol kas vyriškos pusės neradau tinkamos tam.
As irgi uz.
Oi nesuklyskit norėdamos tokių santykių… aš ir labai norėjau, nes maniau, kad jei draugausim be jokių įsipareigojimų, manęs neskaudins. Taigi susipažinom su vaikinu, aš jį įtikinau, kad tarp mūsų nieko rimto ir pradėjom sau smagiai leisti laiką. Bet tapom lyg pora: kartu leidom laiką, pažindinomės su vienas kito draugais ir t.t. Ir man tai ėmė patikti, bet vistiek sakiau kad nieko rimto. Tad galų gale jam atsibodo ir jau savaitė kaip mes išsiskyrėm. Bet smagiausia tai, kad kai išsiskyrėm, supratau koks jis man brangus, nes aš kvailė paskutinė prisirišau prie jo. Bet šaukštai po pietų. Kaip bebūtų fizinis kontaktas suartina. Ir jei dar atitinka dvasiniai dalykai, pomėgiai, mes moterys visada prisirišim. Santykiai yra santykiai. Į juos reikia žiūrėt rimtai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
