Oi nesuklyskit norėdamos tokių santykių… aš ir labai norėjau, nes maniau, kad jei draugausim be jokių įsipareigojimų, manęs neskaudins. Taigi susipažinom su vaikinu, aš jį įtikinau, kad tarp mūsų nieko rimto ir pradėjom sau smagiai leisti laiką. Bet tapom lyg pora: kartu leidom laiką, pažindinomės su vienas kito draugais ir t.t. Ir man tai ėmė patikti, bet vistiek sakiau kad nieko rimto. Tad galų gale jam atsibodo ir jau savaitė kaip mes išsiskyrėm. Bet smagiausia tai, kad kai išsiskyrėm, supratau koks jis man brangus, nes aš kvailė paskutinė prisirišau prie jo. Bet šaukštai po pietų. Kaip bebūtų fizinis kontaktas suartina. Ir jei dar atitinka dvasiniai dalykai, pomėgiai, mes moterys visada prisirišim. Santykiai yra santykiai. Į juos reikia žiūrėt rimtai.
