Jetus,mergaitės.nesu jokia dramų karalienė,paprasta mergina kaip ir visos
Esmė,kad visada labai sunku man išreikšti mintis rašant,tad atsiprašau.
Jo draugai klausinėja manęs,kur aš būnu,ką veikiu,manau ,kad per juos bando sužinoti ką veikiu per dienas.Šeštadienį jo mamos gimtadienis,esu pakviesta,bet jei nesusitaikysim tikrai neisiu
Esmė tame,kad dabar jau lengviau,atrodo,va niekas nerašo,niekas nesirūpina,jau ir pradedu priprasti,bet norėčiau vistiek būti su juo.
Visgi gyventi reikia ,nors ir didelės savo dalies netekau, arba dar neteksiu,nes čia šita pertrauka tai kažkokia tragedija,nervų tampymas.Ar sugrįš,ar pasiilgs,ar norės manęs vėl,ar vėl būsim normali pora,kaip anksčiau.
Liūdna ,bet kartu ir keista,nes kažkaip nesėdžiu ir nežliumbiu,turiu darbo,reikalų,užsiėmimų,visa tai kažkiek padeda..
