(nežinomas) (archyvas)
Vilčių jau prisisėmus nežinau iš kur Kaip tikra kvailė, vis dar laukiu jo žinučių ar dar ko. Noriu, beproto. Bet ar sulauksiu – nežinau. Kolkas pas mane vis dar jausmai vietoj proto. Kai bus atvirkščiai – norėsiu, bet jau nebereikės.
Vis dar sunku tai suvokt, kad vieną dieną yra, kitą – jau nebe. Vieną dieną bendra ateitis, o kitą – nieko. Tyla.
Durnelė esu, bet kur ateina meilė – protas išeina. Laukiu grįžtant.
Apkabinu likimo drauges, laikykitės!
