Ar išdrįsti? Patarkite prašau
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tema “vykti? ar nevykti?” mane paskatino parašyti. Situacija tokia, kad mokausi neperpuikiausioje aukštojoje mokykloje, bet yra galimybė vykti į erazmus 5mėn. Beeet… turiu vaikiną. Myliu jį ir bijau, kad išbūti atskirai tiek laiko bus sunku. Tėvai skatina važiuoti. Dėstytojai vos ne kiša bruka visus dokumentus, kad tik važiuočiau.
Mama sakė, kad meilė yra meilė, ji gali ir išblėsti, o tokį šansą praleisti nevalia. Žadu vykti į Belgiją su 3 kursiokėm, turėtume savaitę atostogų. Esu pasimetus, viena pusė manęs sako: važiuok, pamatyk pasaulį, išmok/pagerink anglų kalbą, pagyvenk sau… Nes iki šiol gyvenu su tėvais, kartais tai labai slegia. O kita pusė sako: lik čia, gal tavęs reikės šeimai, draugams, vaikinui, su juo man labai gera ir ramu. Bijau, kad išvykus labai gailėsiuos, liūdėsiuir kentėsiu. Neįsivaizduoju kaip reaguosiu į tokius pokyčius… Patarkite prašau. Su vaikinu esame 3 metai, pasitikime vienas kitu. Jis ragina važiuoti, nenori manęs riboti, bet žinau ir matau, kad jis liūdi…
VAŽIUOK!!!!!! O kaip seniau mergaitės ištverdavo, kai jų mylimuosius metams į kariuomenę imdavo? O jums puikios sąlygos, dabar yra skaipai, telefonai, ir vaikinas gi ne fronte sėdės
nebijosi, nekentesi, neliudesi – turesi ka veikt ir taip.
o argumentai “reikes seimai, draugams, dar kazkam…” taigi tik keliem menesiam isvaziuoji, ne nuo tilto soki. grisi, ir susitvarkysi, ko jau ten is taves taip baisiai reikes..
Vaziuok. Tokia galimybe gyvenime vienkartine. Paskui grausi save kad ja praleidai. Vaziuok, be taves namiskiai tikrai susitvarkys. O vaikinas – jei meile tikrai supras tave ir palauks del tavo geroves, jei ne – vadinasi isvaziavai ne be reikalo
Važiuok, po 10 metų gailėsies, kad tokį šAnsą praradai. Bus puiki proga patikrint meilę
Man irgi panaši situacija buvo, draugaujame su vaikinu tris metus, viskas idealu, bet į Erasmus nevykau.. Kažkaip nemanau, kad man būtų buvę be jo gerai . ;/ Ir dabar nesigailiu, kad nevykau, kažkaip man atrodo, kad gerai pasirinkau ;}
Bet aišku, iš kitos pusės žiūrint, tai viskas kitaip atrodo ;} Jeigu tikrai mylite vienas kitą, tai lauksite ir sulauksite ;} O tokios progos kaip Erasmus juk daugiau nepasitaikys gal gyvenime ;} 5 mėnesiai nėra toks didelis laiko tarpas, palyginus su tuo, jog ruošiatės (jeigu ruošiatės) gyventi kartu visą likusį gyvenimą ;}
Turejau vaikina pora metu, buvo tokia pati situacia. Pasirinkau važiuoti. Erasmus buvo PATS GERIAUSIAS laikas mano gyvenime. Su draugu išsiskyrėme, bet mano noru, dėl nieko nesigailiu, viską daryciau taip pat.
Jūsų valia rinktis, bet jei reiktų rinktis man, aš nevažiuočiau. Man tas erasmusas neatrodo kažkokia neįkainojama patirtis, o pusė metų atskirai nuo draugo yra daug. Ir nenorėčiau, kad mano antroji pusė išvažiuotų ilgam laikui be manęs. Aišku, nedrausčiau. Bet ir nenorėčiau
Važiuok ir daug negalvok. Vaikinas galės pas tave atskristi vakarais susiskambinsite skypu, galėsite susirašinėti ilgais gražiais laiškais jei viskas klostysis puikiai, po daug metų prisiminsite šį laikotarpį šypsodamiesi
Važiuok. Čia Europa, čia arti. Aš buvau į USA trim mėnesiams išvažiavus, praktiškai nebendravau su savo vaikinu. Ir nenumirėm ir džiaugiuosi kad išvažiavau ir meilė nedingo
Buvo klausimas, kodėl manęs gali prireikti šeimai? Nes prieš 4 mėn mirė senelis, matau, kad mamai sunku… Bet dar yra laiko, tikiuosi atsities. O dėl draugo, mūsų bendravimas labai svyruoja, kartais viskas idealu, kaip kai kurios minėjo ir dėl to neišvažiuoja, o pas mus būna įvairiai. Kokius 3 kartus buvome ant skyrybų slenksčio… Neperseniausiai, mano įniciatyva, nusprendėm savaitę nebendrauti ir skirti laiko sau. Gal labiau pasiilgsim vienas kito ir grįš gražus bendravimas, supratingumas. Todėl ir abejoju dėl išvykimo, viena vertus norisi likt ir sulipdyti viską, stengtis dėl santykių, o kita vertus pagyventi sau, studijuoti, gal užsidirbti, jei suderinsiu… Tiesa sakot, ačiū 21 amžiui, kad yra pc, skype… O ir kelionė į Belgiją ~200lt… Bet 5 mėn. Juk tai daug…
Ar tai išvykimas lėmė skyrybas?
Aš palikau vaikiną ir išvažiavau Na bet nelabai ir mylėjau. O draugai ir šeima džiaugsis kartu su tavimi ir tikrai neprapuls per tokį trumpą laiką
Ačiū merginos už nuomones, pasakojimus. Gal dar sulauksiu nuomonių? Up
Važiuok, nes čia gi nauja patirtis, įspūdžiai, nuotykiai juk yra skype, telefonai turi programėles, kuriomis susirašyti nemokamai galima, lėktuvai skraido, autobusai važiuoja, tiek su šeima, tiek su mylimuoju sąlygos palaikyti ryšį egzistuoja
Važiuok, man buvo tokia pati situacija ir nevažiavau dėl vaikino ir dabar kasdien gailiuosi praleista proga susipažinti su naujais žmonėmis, nauja aplinka, įspūdžiais ir patirtim. Jeigu mylit vienas kitą tai tie pusė metų jūsų neišskirs
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
