Ai, žinot, ką prisiminiau? Matau, kad gyvūnėlis išties jums rūpi Jei ir gydytojas migdyti siūlys – neskubėkit apsispręsti. Daug per gyvenimą veterinarų teko matyti, gaila, bet pas kai kuriuos kiek keistoka pozicija. Pvz katytė į žibalą įkritus buvo – ”ai, neverta, lašelinės jums daug kainuos, kaži ar kepenims nepakenkta, ar verta į paprastą kieminukę tiek investuoti?” Verta, katytė išgyveno ir jau po įvykio kelioliktus metus sau gyvena, mus džiugindama. Kitam ”jūrų kiaulytė padaras be smegenų, nevertas rimtesnio gydymo”. Su triušiu irgi – ”pūliniai linkę kartotis, gydymas sudėtingas, išlaidos nemenkos, aš sakyčiau ar ne paprasčiau naują triušį įsigyti?” Na stulbina išties. Svarbiausia jūs per anksti rankų nenuleiskit. Patikėkit, iš savo patirties sakau – ne vieną regis beviltišką mirtininką esu išgelbėjus – pavargti teko, ir naktų nemiegotų buvo, ir kėlimųsi kaip prie vaiko, ir supimų naktimis, kad skausmas palengvėtų… Bet kiek širdučių vis dar plaka, džiugu prisiminti. Pateisinčiau migdymą vieninteliu atveju – jei jau gyvūnas išties siaubingas kančias kenčia, ir skausmo jokie vaistai nenumalšina. Be abejo, ir gero gydytojo linkiu, tikrai mažuma tokių, kuriuos aprašiau
