rimtai, pabandyk teatrą pažįstu vieną merginą, kuri buvo tylumo ramumo įsikūnijimas, neturėjo draugų, bijojo bendrauti, sėdėdavo nuleidusi galvą ir tiek. mokėsi gerai, buvo nuolatos kviečiama dalyvauti konkusuose, olimpiadose, tačiau ten susidurdavo su savo drovumu. pati mačiau, kai jai reikėjo kalbėti viešai, ji net dusti pradėjo, renginį turėjo sustabdyti, kad ji nusiramintų. ir ji pradėjo lankyti teatrą. po vasaros aš jos neatpažinau, kitas žmogus. bendraujanti, linksma, drąsi, visuomet besišypsanti, būriai draugų, vaikinas. pražydo, spinduliuoja pasitikėjimu savimi be to, teatruose renkasi nuostabūs žmonės, visi skirtingi, bet visi įdomūs. susirastum nuostabių draugų ir dar, dažnai teatrai (bent jau kai kurios grupės) organizuoja išvykas į užsienį, festivalius, tad tuo pačiu pamatysi pasaulį, susipažinsi su kitų tautų žmonėm
