Frazė, kad jei mylėtum pirmą, nebūtum susižavėjusi antruoju, yra visiška nesąmonė. Taip sako tik tie, kurie nėra turėję ilgų santykių, kai jau yra ir džiaugsmų, ir vargų. Kartais būna santykiuose tokių laikotarpių, kai viskas nurimsta, atsiranda šiokia tokia rutina, o gal kažkoks įtemptas metas, na ir dar tas “kitas” žmogus pasirodo tuo metu.. Net įsimylėt įmanoma. Bet po kažkiek laiko, kai jis išeina (žinau, žiauriai sunku tai būna) ir jį pamiršti, tada kaip ir.. Pamilsti iš naujo savąjį. Kitaip mąstai, elgiesi. Pagerėja santykiai ir laikui bėgant tas “kitas” žmogus būna pamirštas.. Iš savo patirties galiu pasakyti, kai eina tas periodas “negaliu palikt, nors noriu surizikuot”, atrodo, kad nu išeičiau, tikrai, jei tik nebūtų gaila visko, kas sukurta.. Pas mane buvo tik labai ilga ir tobula draugystė, pas jus jau net sūnus.. Bet galiu pasakyt, kad jei tas “kitas” žmogus dings, bendravimą nutrauksit, tik tokiu atveju tapsit laiminga su savo vyru. Kitaip, kad ir nepaliksit, nuolat galvosit apie “kitą”, kas būtų jeigu būtų. O jei dar ir pyksitės su savuoju, gali baigtis išdavyste… Čia reikia priimt sprendimą. Pirma apgalvot, kurį mylit? Ar su vyru esat tik dėl baimės ir “nes taip reikia”, ar mylit? Gal tai tiesiog rutina? Galit meluot md narėm, kitiem, sakykit ką tik norit visiem, bet SAU nemeluokit niekada. Nemylit vyro? Pripažinkit sau tai viduj. Bijot palikt? Gaila? Trūksta ryžto? Viską pasistenkit suvokt ir sau pasakyt. Minčių niekas neskaito, galit viską laikytis sau. O gal mylit? Gal “kitas” yra tik kaip uždraustas vaisius? Gal su vyru per daug buitinių problemų, gal per mažai laiko leidžiat kartu, mažiau nei tada, kai pradėjot draugaut? Pirmiausia susivokit savo viduje, o tada jau bus jūsų reikalas, su kuriuo likt. Bet pati sau pripažinkit tiesą, nebijokit, niekas to nežinos, tik jūs. Neprivalot niekam to sakyt. O tada nuspręskit, su kuriuo geriau, su kuriuo būsit laimingesnė. Ar verta dėl “kito” sugriaut šeimą? O gal ir vyras jums ne pačią didžiausią meilę jaučia? O galbūt kaip tik myli jus ir labai stengiasi dėl jūsų? Gal jus dusina dėmesys, atsibodo kokios nors vyro savybės? Daug čia priežasčių gali būt, nebūtinai, kad nemylit.. Bet esu tikra, jei nenutrauksit bendravimo su antruoju, jo nepamiršit.
Nors pagalvojus… 2 savaites verkt, dėl kito.. Autore, pirma pati suvokit su kuriuo būtumėt laimingesnė. Labai gerai čia kažkuri mergina patarė, meskit monetą, su kuriuo būt. Jei rezultatas nuliūdins ar pradžiugins, atsiras tas kirbėjimas viduj, tikėjimasis kažkurio labiau (ar nuliūdimas, nudžiugimas), tada viskas aišku.
Pamenu, ir man sakydavo, mesk tu jį, iš karto pasiūlysiu tau visą save.. Daug įsibendravę buvom. Ir ką, nei sekundės nepasigailėjau kad pasirinkau visgi savąjį. Tiesiog reikia apmąstyt, ar verta išeit. 90% atvejų verta nebūna..
