Laimės jausmas priklauso nuo požiūrio, kadangi kiekvienas žmogus susidūręs su problemomis reaguoja skirtingai. Vieni iš musės padaro dramblį, kiti visiems garsiai dėl bet kokio menkniekio dėjuoja, kokie jie vargšai ir nelaimingi sutvėrimai, treti problemas pasitinka tyliai ir tyliai jas įveikia, kiti apie savo problemas kalba garsiai, bet kartu kalba garsiai ir apie jų įveikimą. Nes vėlgi, su problemomis susiduria kiekvienas. Kiekvienas mūsų susiduriame su ligomis, artimųjų netektimis, piniginėmis problemomis, sudėtingais santykiais su kitais žmonėmis, t.y. tai neišvengiama. Bet ko gali išvengti, tai negatyvaus požiūrio. Gali rinktis, kokiu žmogumi nori būti, tuo kuris problemas įveikia drąsiai, ar tuo, kuris tik slepiasi po krūmu ir amžinai dėjuoja. O jei amžiais dėjuosi, aišku, laimingas nebūsi. Dar vienas dalykas, jog yra mąstančių, jog laimė ateis kažkada, po kažkokio tai įvykiu, t.y. “kai turėsiu tą ir tą, būsiu laimingas” arba “kai bus taip ir taip, būsiu laimingas”. Taip laukiant tos laimės gali jos ir nesulaukti. Laimingu turi būti čia ir dabar.
