Įsivaizduokit
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Vaikinas, kurį seniai jau pažįstu, prieš keletą mėnesių vėl pradėjo rodyt dėmesį…Viskas buvo gerai. Patikom vienas kitam, tuo labiau,kad jau ne pirmas kartas,kaip mes susibėgam…Žinom vienas apie kitą nemažai…Tapo jis man artimas ir reikalingas. Bum. Tyla iš jo. Susimatom draugų rate, nebendrauja beveik, į akis nežiūri. Bum, Jis su kita. Mano gera pažįstama…Žinojau,kad jie bendrauja, žinojau,kad jis ją buvo kažkada įsimylėjęs, žinojau,kad ji grįš, žinojau,kad bendraus….Bet nemaniau,kad teks matyt juos kartu,matyt kaip ji žaidžia su juo,o jis kaip šuniukas iš paskos laksto…Bet jam gerai. O man viduj skauda…Labai. Nenoriu suvokt,kad jį praradau,nenoriu suvokt,kad jam su kita geriau…Ką daryt? Noriu beprotiškai pabūt su juo,kad ir paskutinį kartą apsikabint ir atsisveikint,padėkot už tuos nuostabius kelis mėnesius…Bet ar verta?
Neverta.Nesupras,ką prarado jei lysi į akis.
Koks skirtumas, suprast – nesupras.
Autore,jei nori su juo dar pabuti, tai ir bandyk. Kad ir ta paskutini karta. Velniop tuos principus ir salta prota
O kokia tikimybė,kad apskritai kada nors supras…? Jausmas,kad tik aš kažką čia praradus
Esmė ta,kad aš už dviejų dienų išvyksiu visam mėnesiui.O ir tos kitos merginos rugpjūčio gale jau nebus,visus metus..Tai klausimas ar man per vieną dieną bandyt su juo susitikt? ar palaukt kol aš grįšiu,būsiu pati atvėsus kiek,blaiviau mąstanti..ir tada kažką mėgint? nežinau,pasimečiau
susitik, nereikes laukt menesio ,kam gaist laika, gal susitikus pamatysi kad bereikalo cia liudejai del jo ar panasiai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
