o kiek tas ilgalaikiai sakaitosi?;D As pz 2metai ir man jau skaitosi ilgalaikiai, kitiem metai dar trumpai ;D…

Na jei tinka 2 metai tai tiesiog juk jauti, kad myli zmogu;] Kad jei apsipyksti uztnka tik prisiliest ir visi pykciai dingsta;]

suprast nereikia, tiesiog jauti . o jei jau mastai ar myli ir bandai suprasti, deja, tikriausiai meiles nebeliko…

Kai laukiu jo griztancio is darbo, kas kart vis su kitokia vakariene, kai mane apkabina, kai ryte iseidamas i darba miegancia pabuciuoja, kai nesidomiu kitais vyrais ar seksu su kitais, kai jauciu pagarba, pasitikejima, kai galvoji apie ji kaip sekasi darbe, kai rupiniesi, kad butu islyginti drabuziai ir visada butu grazus bei pasitempes, kai ieskai nakti, ka apkabint, kai manau, kad mano mylimasis pats graziausias pasaulyje, kai uzuodziu jo kvepalus ir t.t

Tam žmogui noriu paties geriausio, jis man – šeimos narys. Ir pavydas. Turbūt tai leidžia neabejoti, kad myliu.

Daug kam taip būna, kadangi su metais aistra dingsta.

Bet jei yra pagarba ir prisirišimas, aš drąsiai tai vadinu meile. Nežinau, kodėl kiti taip nuvertina tą prisirišimą.

Kad labai labai pavydžiu, kad rūpi jis , kad rūpi kur jis ir su kuo, kad norisi būt gerai jam ., kad noris stengtis del jo , kad kai jam sunku sunku ir man, kad visada noris padet belekuom kuom tik galiu ,kad norisi jo , kad norisi but salia, manasis man pats graziausias, kad viso laisvalaikio norisi tik su juo ir t.t ir seip viska sirdim turi jaust sirdis jaucia kur tavo zmogus. Labai ji myliu

Jis vienintelis žmogus, kuris niekada manęs neerzina šeima, draugai vis ką padaro nesąmoningo, taip užknisa. O jo joks poelgis manęs neerzina

Kartu šeši metai

Nu būna kartais tokių akimirkų, kad pažiūri į vyrą, ir pagalvoji, kaip gerai, kad jį turiu. Gal kuo toliau, tuo rečiau tokių akimirkų būna, tačiau jos vis tiek turi būti. Kartu 4,5 m.