apskaitininko profesija

Na duonai turėsite, visam kitam tik nuo jūsų žinių ir sekmės priklausys. Bet be darbo retas yra turintis šią profesiją.

On 2024-02-05, 11:28 Anonymous said

Dažnai matau skelbimus, kad ieško apskaitos specialisto. Ar ši profesija paklausi, ar perspektyvi?

ssas

Darbo turėsit, bet algos nedidelės. Reiks atidumo, kruopščtumo

Mazos algos. Jei norit art is idejos, tai prasom pats tas 🙂

Nežinau, kodėl taip sakot. Mano draugas apskaitą baigė. Dirbo su auditais, dabar perėjo į tarptautinę įmonę, kuri turi ofisus Lietuvoje. Alga tikrai nemaža. Dar 10 metų po studijų nėra, o jau butą Vilniuj nusipirko.

Nes žinom kitokias situacijas, mano pažįstamos dirba tiek transporte, tiek santechnikos įmonėse ir abi gauna vis daugiau nei minimali. Tai jūsų draugas išimtis.

Tai draugas auditorius, o ne apskaitininkas. Kas yra žemiausias laiptelis. O auditorius aukščiausias. Kažkaip lyginat skirtingas darbo pozicijas. Čia tas pats, kaip sakyti, kad mano draugė slaugytoja uždirba 800€ ko ji neina dirbti plastikos chirurge gi uždirbs 6000€.

Dirbu tarptautinėj įmonėj jau 5 metus, alga vos siekia Lietuvos vidurkį. Jaučiasi, kad nelabai įvertinta profesija

Tai būtent, čia neina kalba apie tai kai nedirba pagal specialybę

Atsiprašau, jei sumaišiau. Aš tiesiog pasidalijau savo patirtim (draugo). Jis baigęs apskaitą, kodėl jį priėmė į auditus – ką aš žinau, išsilavinimas tiko. Kaip suprantu nėra taip, kad univere baigęs apskaitą gali būti TIK apskaitininku, toks išsilavinimas yra būtinas ir kitoms pareigoms. O dabar toj tarptautinėj tai jis apskaitininku dirba. Pradėjo nuo žemiausių laiptelio, o dabar yra savo skyriaus tam tikros skilties vedėjas (na nenoriu tikslint labai). Tai oficialiai jo pareigos yra vyr. apskaitininkas. Taaai, kur rašot, kad draugės minimumą uždirba, na tai nesiekia geriau ir neieško, matyt. Nes tikrai nėra taip, kad apskaitą baigus tik vienas kelias yra.

Tai viskas priklauso ar autorė moka gerai anglų kalbą, be jos tarptautinėje įmonėje be šansų

Apskaitinkas yra žemiausia grandis: Apskaitininko darbas nuo buhalterio darbo skiriasi atsakomybės lygiu. Dažniausiai apskaitininkui tenka dirbti tik su pirminiais apskaitos/buhalterijos dokumentais, pvz. jų suvedimu į sistemą, pajamavimu, išrašymu ir pan. Tuo tarpu buhalterio darbas reikalauja ne tik elementaraus buhalterinės programos naudojimo žinių, bet ir atitinkamos srities išsilavinimo, darbo patirties, buhalterinę apskaitą ir mokesčius reglamentuojančių LR teisės aktų išmanymo ir pan..

O čia apie Audotorius: Kviečiame tapti Lietuvos auditorių rūmų nariais:
auditoriais
asocijuotaisiais nariais.
Lietuvos auditorių rūmų statutas numato:

20. LAR nariais yra asmenys, turintys auditoriaus pažymėjimą ir įtraukti į auditorių sąrašą (toliau – auditoriai), bei kiti asmenys, kurie atitinka šio Statuto reikalavimus, turi nepriekaištingą reputaciją ir pripažįsta LAR siekius.
21. LAR nariai yra:
21.1. tikrieji LAR nariai – auditoriai;
21.2. asocijuotieji LAR nariai – tai asmenys, kurie yra išlaikę teisės, mokesčių ir apskaitos kvalifikacinius auditoriaus egzaminus LAR prezidiumo nustatyta tvarka, turi LAR išduotą asocijuotojo nario pažymėjimą, patvirtinantį jų narystę LAR, ir yra nepriekaištingos reputacijos;
21.3. LAR garbės nariai – tai asmenys, kuriems visuotinis LAR narių susirinkimas suteikė LAR garbės nario vardą.

Auditorių šiuo metų Lietuvoje yra 320. Norit juo tapti reikia ne tik magistro ar jam prilyginamą universitetinį išsilavimą turėti, bet ir išsilaikyti auditoriaus egzaminus.

Plačiau auditoriu rūmuose:
Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus (toliau – egzaminas) rengia Lietuvos auditorių rūmai ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.
Einamųjų metų egzaminams laikyti dokumentai priimami nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 20 dienos Lietuvos auditorių rūmuose.
Pastaba. Asmenis, pirmą kartą teikiančius dokumentus ir turinčius pateikti originalus sutikrinimui, prašome susisiekti su mokymų organizavimo specialiste Vilma Meškauskiene (tel. +370 609 11952 arba el. paštu [email protected]) dėl sutikrinimo laiko organizavimo.

Egzaminų tikslas – įvertinti egzaminus laikančių asmenų teorines žinias, reikalingas auditoriaus darbui, ir gebėjimą tas žinias pritaikyti praktikoje.

Laikomi šie egzaminai:
bendrasis,
teisės,
mokesčių,
apskaitos
audito.
Bendrasis egzaminas laikomas iš šių sričių:
informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų;
verslo, bendrosios ir finansų ekonomikos;
matematikos ir statistikos;
įmonių finansų valdymo pagrindinių principų.
Bendrąjį egzaminą visą ar kelias sritis galima ne tik laikyti LAR rengiamų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu, bet ir užsiskaityti (Kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašas).

Kiekvieno egzamino trukmė – 4 astronominės valandos.

Atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – LRFAAĮ) nuostatas dėl laikotarpio, per kurį reikia išlaikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus.
Egzaminus reikia išlaikyti per ne ilgesnį kaip 7 metų laikotarpį nuo pirmo kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.