Biesas zino kaip ten buna,sveiki tampa ligoniais,ir ligoniai kiti taip savimi rupinasi,atsakingai vartoja vaistus,kad sveikesni uz taip vadinamus sveikus buna.Sutrinka chemija nuo stresu,isgyvenimu,kartais paveldimumas,bet tu sutrikimu musu salyje tiek daug..apie ka byloja ir savizudybiu skaicius,kad tektu puse zmoniu nurasyti.Ta riba labai trapi,o diagnoze po poros metu gydymo,buna isgaruoja,tada medikai patys sako,kad gal suklydo vertindami stadija.Manau,kad visi nusipelne laimes ir dar geriau jei savo busenas bei sveikata vertina atsakingai,randa gimininga siela,kuriai tai nera kliutis.Kitu atveju slepti ar apgaudineti zmogu kuris turi savu fobiju arba neigiama nuomone apie siuos negalavimus,nevalia,kad ir kaip jo noretum,visgi du zmones tampa vienu kunu,o viename kune paslapciu negali buti,nes jos plinta kaip letine visos seimos,su laiku negalint remtis viens i kita.

Beja,sios ligos toli grazu ne visada paveldimos,jei tarkim buvo uzgyventos velesniu laiku,ir kaip rodo statistika,jei jau ligonis tas tikrasis,persiduoti liga turi didesne tikimybe jo anukams.Labai daug ka lemia antros puses genai.Maza to,zmones pasamoningai renkasi partneri atsparesnemis savybemis nei paties jo silpnosios,taip jau gamta surede.

Net jei ir nenori sieti, vis tiek tenka – ketvirtadalis populiacijos per daug, kad būtų galima tokius žmones ignoruoti arba jų išvengti. Manau, svarbiau yra didinti žmonių psichologinį atsparumą visuomenėj ir taip mažinti sergamumą, o ne vengti jau susirgusių.