Ar tik aš vienintelė ?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos. Turbūt neišsemiama tema…Tačiau norėčiau diskusijos ir nuomonių… Mano istorija tokia, jog nesutariu su savo draugo mama. Nėra taip, jog mes stipriai pykstamės, tačiau niekad nesusikalbam. Jaučiu , jog jai nepatinku, atrodau “pamaiva” , mėgstanti dažytis. Su draugu išvykom į užsienį, palikau Lietuvoje, draugo namuose kampelį savo reikmenų, priemonių, dekoratyvinės kosmetikos. O ji knisasi net ne į savo spintelę, ir priekaištauja. Neseniai pradėjo bendrauti su mano pačios mama. Matau, kad jos taip pat nesusikalba. Jaučia viena kitai antipatiją. Mano mama vieną kartą negalėjo pakelti telefono, nes dirbo, o ji pareiškė, jog ji nenori bendrauti… Tai toks mamų pirmasis susipažinimas… Draugui nieko nenoriu pasakoti, nes jis eitų už mane, mamą savo pamokytų, tačiau nenoriu konfliktų, ypač tarp mūsų mamų… Kokiai reikėtų išlikt tokioje situacijoje? Kaip atsilaikyti prieš uošvienės psichologinį spaudimą?….. Nes kartais atrodo , jog galiu pratrūkt ir išsiliet draugui…
Pavydas mamai, kad ji nebe vienintelė moteris savo sūnui Viskas su laiku gal susitvarkys
Tikiuosi…bet skaudu, kai taip bendrauja ne tik su manim, bet net su mano mama… kuri jai nieko nepadarė, o tik maloniai bendrauja…o ji nuolat užsipuola…ir šiaip tokia nihilistė, viskas jai nuolat negerai…prie mažiausių smulkmenų randa priežastį prikibti…
Nu taip, visokių žmonių yra Dabar gal tarp jų tokia kaip ir konkurencija šiokia tokia NU manau viskas susitvarkys
Man yra buvę pan su draugo jaunesne seserimi, kad ji iš niekur nieko pradėjo šlykštokai elgtis su manimi, visi buvo nustebę, bet paskui kažkaipo susitaikė, kad aš jos broliui taip pat daug reiškiu ir viskas buvo ok
Būk kantri ir pasistenk ignoruoti jos bet kokius išsišokimus. Tiesiog stenkis būti maloni ir neparodyk, jog jauti jai antipatiją, gal susigės ir susipras. O šiaip laikui bėgant manau turėtų susitaikyti su mintimi, kad nebėra vienintelė moteris sūnaus gyvenime. Laikykis, duok durniui kelią.
Labai tikriausiai myli savo sunu ir nesupranta,kad jis jau suaugo ir jam reikia merginos ,todel ir kabinejasi
Man su uosviene buvo baisiau buvo tiek uzsisedus kad baisu turedavau ir namus tvarkyt ir valgyt daryt,jei ilgiau pamiegodavau prikaisiodavo,skaitydavo moralus kaip elgtis o kaip ne,kaip pastojau niekas nesikeite visada sakydavo reikia judet ir prasidedavo padaryk ta padaryk ana nueikt ten ir t.t……kaip paskutiniais menesiai nepajudedavau be asaru nes labai nugara skaudedavo budavau isvadinama tingine kad nepadedu o jin vaikui rubus perka(nors niekas to neprase) tiesiog atejo tas momentas arba arba isejom atskirai gyvent dabar bendraujam normaliai,tikriausiai reikia laikyt atstuma ir bus gerai
Galiu palinkėti tik stiprybės, laikui bėgant priprasi ir mano patarimas kuo mažiau apie tokius nesutarimus pasakoti savo draugui. Čia iš mano pačios patirties.. Stenkis geriau draugui pabrėžti savo teisybę ar kažkokį gražų poelgį su jo šeima. Jis tai labiau vertins ir dar labiau bus tavo pusėje.
Žinoma apsiginkluok kantrybe, nes labai sunku tylėti kai vyksta tokie dalykai..o patylėti reikės jei norėsi išlaikyti gražius santykius su draugu
Atstumas tikrai būtinas ir kuo greičiau išeisit atskirai, tuo patiems geriau bus.
Toks jausmas, kad apie savo uošvienę skaitau Manajai visada viskas blogai: ką aš darau, kaip darau, kaip auklėju vaiką, kad vyras neapsiskutęs (anot jos, už tai atsakinga aš), kokia mano šeima, kokias šventes organizuojame… Žodžiu, galėčiau vardinti ir vardinti… Reziume, tiesiog nekreipiu dėmesio ir jos nepaisau, darau, kaip man atrodo geriau. O tas jai labiausiai nepatinka, užtat man gera tai žinoti
ATSIRIBOTI ir lankyti tik per didziasias sventes. gaila, bet galvos ir sirdies neskauda
Kad ji pasikeis labai jau maza tikimybe,tiesiog stenkis maziau bendraut ir nelyst i akis. Jau tokia zmogaus natura.
Pasakyk draugui, gi esat pora, o ji yra jo motina. Susitaikyk su ta mintim, kad ji tau visą gyvenimą bandys ėsti, nes ji tikrai nepasikeis, geriau šokdins neva tai “snarglę”. Niekada nebūk puolančiosios pozicijoje, visada vaidink auką ir baisiai sielokis prieš draugą.
Aš tai išvis neturiu noro benraut su vaikino tėvais. Nepatinku ryškiai jo sesei, ir tikrai nebeimu į galvą nei to nei ano. Mažiau mąstyk apie ją ir kuo mažia bendrauk. Nors jei tau ypač aktualu gerai sutarti su vaikino šeima, tuomet lysk jai giliai į šikną that’s what i think.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
