Sveikos, nepykit del anonimo. Esu sunkioje situacijoje. Patinku vienam berniokui, bet deja, jis man ne. Dabar pagalvoju,kad gal suteikiau jam kazkokiu vilciu, 2 kartus sutikau susitikti su juo dviese, o ne kompanijoj. Kiekviena diena jis man vis parasydavo. As pirma niekad nerasiau..bet jis dar tiek pat ( jei ne daugiau) raso ir mano draugei. Bet jos nekabina taip,kaip manes..nors buvo kilus mintis, kad,galbut ir ji jam patinka. Bet ne esme…po vieno susitikimo, atsisveikinant, as ji apkabinau,o jis neleido pabegt ir pabuciavo mane,as biski priesinausi, bet vistiek tai ivyko. Mazas buckis buvo.As apsalus tokia visa pasakiau ate ir isejau. Poto parase man, paklause ar jam tik pasirode,ar man nepatiko toks jo akibrokstas.Pasakiau jam,kad dar nepamirsau savo buvusio vaikino, kad neaisku kas ir kaip, gal dar grisiu pas ji ir t.t. Jis rase,kad ex ir lieka visada ex, jei neisejo buti kartu,kam vargti ir kankintis,jei galima is naujo pradeti viska su kitu.Pasake,kad jam patinku ir tai yra nepakankama priezastis jam nepabandyti. Velniai griebtu…nezinau ka daryt,jis yra kaip ir bendroj kompanijoj ir nesusitikti su juo neiseis,o beto taip atstumti zmogu,ignoruoti kazkaip nemandagu..Gal yra koks svelnesnis budas, kaip nepaliekant randu jo sirdyje, atstumti ji?Kaip manot?