Keičiuosi!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Taigi, esu “pilka pelytė”-tyli, rami, nedrąsi, niekuo neišsiskirianti. Bet, noriu pasikeisti: tapti aktyvia, drąsia, susirasti naujų draugų, dalyvauti visur Nors, atrodo, nebe vaikas esu (20 metų), bet vistiek bijau svetimoj kompanijoj reikštis (o ką kiti pagalvos? O kas, jei apsijuoksiu?), o tarp savų draugų galiu šnekėti ir šnekėti (taip pat ir prie šeimos narių esu drąsi, kalbi). Pavyzdžiui, užkalbinti žmogų, norint sužinoti kiek valandų ar paklausti kelio, galiu be problemų, bet, kaip ir minėjau, didesnėj kompanijoj tyliu, kaip vandens prisisėmusi į burną. Turbūt per tą tylumą ir vaikino nesu turėjusi (išvaizda mano normali ). Taigi, gal yra norinčių jungtis ar galinčių patarti, nuo ko pradėti keistis? Gal kas nors iš jūsų praėjo šį etapą ir pasikeitė?
Pabandyti perlipti per save. ir kompanijose juoktis kartu su visais, paskaldyt kokių juokelių, ar ko, manau, pralauši ledus. sėkmės !
jei esi vilniete – pradek linksmintis su manim, ir greitai baigsis visi vargai ir mintys. pati anksciau buvau rami pelyte, kaip ir kai kurios mano drauges.. dabar pamatytum Tu mus..
Kaip gaila… Kaunietė aš. Bet jei kada į Vilnių planuosiu kelionę, brūkštelsiu, gal pavyks ką nors susiderint
Jeigu esate ramesnio būdo, kuklesnė, tai ir nepasikeisite. O ir nereikia keistis, reikia pamėgti save tokią kokia esate Pati visada buvau nedrąsi, bet džiaugiuosi, kad neišdrąsėjau, nes kartais norint perlipt per save galima ir persistengt, o tai ne į naudą. Džiaukitės, jog esate kitokia Vaikinai, vyrai neretai į žmonas renkasi būtent tokias
atrodo lyg apie mane būtum parašiusi… man lygiai tas pats :/
Pats geriausias patarimas, kaip ir sakė lipti per save Ne iš karto pavyks, bet nepasidavus viskas pavyksta Lygiai tokioj pačioj situacijoj buvau, pleputė kaip reikalas, bet tik tarp savų, bet vis dažniau, dažniau teko būt svetimose kompanijose ir teko pradėt bendraut
Na, anksčiau aš irgi maniau, kad gal toks mano būdas, bet prisiminus save jaunesnę (tiksliau-iki mamos mirties) atrodžiau kitaip: turėjau daugiau draugų, lankiausi įvairiuose renginiuose, o po to įvykio užsidariau namuose, po pamokų beveik niekur neidavau, pasidariau visiška tylenė. Tai galvoju, kad galiu būti kitokia ( o ir norėčiau. Žinoma, nenoriu perlenkti lazdos. Mane labai žavi žmonės, kurie nelenda į akis, tačiau vistiek su visais bendrauja, turi daug draugų)
Jei ne paslaptis, kaip pradėjai atsidurti svetimose kompanijose? Kaip pavyko persilaužti? Ką kalbėdavai? Nes man atrodo, kad nėra ką sakyti, bet žinau, kad kitas žmogus mano situacijoj tikrai rastų ką pasakyt
O ar darai ką nors, kad pasikeistum? Jei taip, gal gali pasidalinti patirtimi?
jei norėsi į klubą palėkt ar panašiai,rašyk asmen
Gerai Ačiū, kad pasisiūlei
Nuvilsiu, bet stebuklingo vaisto nėra, o tu nuėjus nuo kompiuterio atsigulsi į lovą arba eisi pasidaryt sumuštinio. Ir gyvensi taip, kaip gyvenai. Jei TIKRAI nori keistis, tai visu pirma išjunk kompiuterį, tu puikiai žinai atsakymą KĄ reikia daryti, jei nori pasikeisti. Tu tiesiog tingi ir ieškai naujo ir lengvo būdo, kurio nėra. Draugų per dieną nesusirasi ir kurio panorėsi negausi, reikia abipusio įdirbio, kad įsižiebtų nauja draugystė. Reikia eiti bandyti, kristi, stotis ir vėl eiti bandyti, ir taip išvien.. Nieko naujo.
Puikiai suprantu, kad niekas nieko nepakeis, kol aš pati to nepadarysiu Tiesiog noriu patarimų, patirčių
Keli pažįstami įtraukė į pelno nesiekiančią organizaciją, gerai skamba keistai sakau tiesiai šviesiai į studentų atstovybę, ir dar kito universiteto, visai kitos specialybės, o ten visų pirma pilna nepažįstamų žmonių su kuriais tenka bendraut nes matai juos susirinkimuose ir pan, po to turim dalyvaut renginiuose kur kitų fakultetų atstovybės būna, dar kalnas naujų žmonių, po to patys organizuojam renginius kur žmonės iš viso miesto sueina. O kalbėt tai, iš pradžių sėdėdavau kamputyje, mane ateidavo žmonės pakalbint, po to tiesiog knisdavo protą, kad sėdžiu viena su niekuo nebendrauju ir kitų pagalba pradėjau eit prie kitų, jau būreliuose tylėdavau ne be viena, po to ir į pokalbį įtraukdavo ir pati įsitraukdavau, visam šitam reikėjo reikėjo daugiau kaip pusmečio
Aš irgi nekalbu, jeigu kompanija nevykus. Kam čia persilaužinėt? O jei kompanija gera, nėra jokio spaudimo, grėsmės apsijuokti, tai ir persilaužinėt nereikia, viskas pavyksta savaime.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
