Kurį vaikiną pasirinkti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esu pakliuvusi į gan keblią situaciją ir norėčiau protingų nuomonių bei patarimų…
Su savo vaikinu draugauju jau beveik 3 metai, per juos buvę daugybę malonių ir nelabai malonių nutikimų mūsų santykiuose… Galbūt daugiau nemalonių… Gan dažnai pykdavomės, tiksliau vaikinas pačioje draugystės pradžioje buvo šiurkštokas, dažnai mane kritikuodavo, naktimis leisdavo laiką su draugais, o aš verkdavau iki tol,kol prasidėdavo isterijos… Vėliau santykiai normalizavosi, bėgant laikui jo elgesys pasikeitė, ėmė matyti manyje patrauklų žmogų, kurio į nieką kitą nekeistų, tačiau vis dar dažnai pasipykstam, nes tebėra šaltas, labai nemėgsta atvirauti, sakyti ką jaučia, net gatvėje niekada nevaikštome susikabinę rankomis… O aš visada norėjau romantikos, tačiau ją sukurdavau tik aš pati, ne jis… Niekada negavau gėlyčių be progos, niekada negirdėjau garsiai ištarto žodžio ”Myliu”, ar tiesiog netikėto bučkio į lūpas… Kartais net pati savimi stebiuosi,kad būdama tokia svajoklė, susidėjau su visiška savo priešingybe… Prisirišau prie to žmogaus ir niekaip neatlimpu, nors atrodo norėčiau, bet kai pagalvoju apie jį su kita – dingsta bet koks noras nuo jo atitolti.
Kad ir kokie sudėtingi mūsų santykiai buvo, niekada nepasidaviau kitų vaikinų įtakai,visada buvau šalta ir abejinga,ištikima savąjam. Tačiau visai neseniai pradėjau bendrauti su savo senu,geru draugu. Dažnai nueidavom į kokią kavinukę paplepėti, prisiminti senus laikus ir pan. Visą laiką maniau,kad jam esu tik gera draugė, bet nesenai jis prisipažino,kad myli mane… Man buvo šokas,nes jaunystėje skyniausi kelią iki jo, siekiau jo dėmesio, buvau beproto įsimylėjusi, tačiau jis į mane rimtai nežiūrėjo ir buvom tik draugai. Dabar nežinau ką daryti, esu pasimetus, nes jo ketinimai labai rimti,o atrodo,kad ir aš pati jam neabejinga… Jis visiška mano vaikino priešingybė – bendravimas,supratimas, dėmesys… Iš akių matyti,kad žmogus myli, bet kokia kaina siekia mano dėmesio,tik kankina didelė nežinia ir baimė… Nežinau,ar tikrai būsiu laiminga su juo,ar verta dėl to mesti savo vaikiną… Kartais net apima mintys,kad reikia abiejų, nes dabar jau nei be vieno,nei be kito savęs neįsivaizduoju, tačiau pasirinkti vistiek reikia…
viskas taip parasyta, kad tikrai visi sakys ta antraja rintkis, juk akivaizdu pagal aprasyma. Vienas blogietis, kitas gerietis. As uz antraji drauga
Rinkis ta kuri myli pati O jei jis nemyli taves, tai tada buk viena ir gyvenk laimingai
rinkis antrą, nes jeigu mylėtum pirmą, antras nebūtų atsiradęs
blm, atrodo, norėčiau paskaityt, bet kai prirašot visada poemas, tai neturiu kantrybės
rinkis pirma ir buk nelaiminga
manau antrasis atsirado tik dėl to, kad su pirmuoju neviskas buvo taip,kaip norėjau, o ne dėl to,kad jo nemyliu… pvz. aš dar dabar nebendrauju su pirmojo tėvais, nors kartu esame jau 3 metai, pas jį namuose esu buvusi vos kelis kartus… apmaudu,kad nėra jokio ryšio su jo šeima ir nemanau,kad kada bus,nes jis pats nerodo iniciatyvos, jam neaktualu,kad aš palaikyčiau draugiškus santykius su jo mama ir pan…
viskas, ko man iš jo trūko,tai artimesnio ir atviresnio bendravimo. kitu atveju manau nebūtų atsiradęs antrasis,nebūčiau leidus tam įvykti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
