Ats:Nebežinau, kaip elgtis. Santykiai.

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Nebežinau, kaip elgtis. Santykiai. / Ats:Nebežinau, kaip elgtis. Santykiai.
(anonimas) (archyvas)

Giedre, niekur nesakiau, kad mes esam labai suaugę, net paminėjau, jog esam dar jauni. Atleisit, jei pasirodžiau baisi nebrendyla, tiesiog išsakiau savo emocijas. Na ką, praeis šis etapas ir tiek, pasimokysiu kažko iš šios situacijos, juk negimė visi iškart suaugę. į tą tikrąjį suaugusiųjų pasaulį mes dar tik mažais žingsneliais einam, nors iš smėlio dėžės jau išlipę esam. Džiugu bent tai, jog iš to vaikiškumo ir nebrandumo išaugama, o vat jūsų komentarai labai daug kur negatyvo pilni, arba tik aš tai pastebiu..

Ieva, teises jis pradėjo laikytis žiemą, tuo metu būdamas abiturientas. Nespėjo jis ir egzaminams ruoštis ir mokytis vairuoti vienu metu, nors labai stengėsi. Tėvai žinojo apie jo planus dėl Anglijos, tačiau ultimatumą iškėlė tik po egzaminų, kada jau akivaizdžiai laiko nepakanka visko išsilaikyti – jam nelabai sekasi su teorija, jie tai žino, o kur dar eilės regitroj… Žodžiu, suprantu, jog painu.

Aš ant jo nepykstu dėl to bilieto. Man liūdna ir apmaudu, kad jis nesistengė anksčiau, kai galėjo, susizgribo tik paskutinę minutę. Vis dar stengiuosi tikėti, kad viskas bus gerai, kad bus tas bilietas, kad apturėsim nuostabią kelionę, tačiau kuo toliau, tuo mažiau tos vilties lieka, vis labiau ir labiau bijau būti nuvilta…