Aš papasakosiu apie vaikiną, kuris sėdi per metrą nuo manęs ir dabar klausia, kodėl šypsausi
Jis:
* gražus ir patrauklus (aukštas, tvirto sudėjimo, žavinga šypsena, ryškios mėlynos akys)
* mėgsta šėliot, trizniot kartu su manim
* labai gerai žino, ką ir kokiu momentu reikia pasakyti, kad jausčiausi geriau
* žiaaauriai geras humoro jausmas (turbūt nesu tiek juokusis per visą gyvenimą, kiek per tą laiką, kol esu su juo)
* padaro valgyt
* nesinervuoja be reikalo, ir dar mane apramina
* protingas, nepaviršutiniškas, galiu su juo kalbėt apie viską ir apie nieką
* dažnai sako komplimentus
* neatsidžiaugia, kokia “beprotė” esu
* taikstosi su mano ožiavimaisis, ir kol jie trunka – glaustosi kaip katinas (t.y. neįjungia ignoro – man tai labai svarbu, nes kitu atveju išprotėčiau)
* mėgsta prisiglausti, apkabinti, pamyluoti
* naktį, kai prabunda, visada mane miegančią pabučiuoja ir apkabina
Ir taaaip toliau… Žodžiu, laukiau 19 metų, ir pagaliau JĮ sutikau Merginos, neturinčios jo šalia – ateis ir jūsų metas!
