as savo tetai 55 jubiliejaus proga padariau tokia dovan, tiesa sveciai visi su pasimegavimu ir azartu ziurejo ka dar istrauksiu o dovana mano buvo labai orientuota i jos pomegius, nupirkau didele iskilu pintine tokia grazia ir i ja sudejau savo surinkta arbata pagal jos pamokymus pries daug metu, idejau kauptuka, seklu kazkokiu, nes darze labai kapstytis megsta, knyga jos issvajota, o knygoje du bilietus i teatra, ka ji labai megsta ir du puodelius, ant kiekvieno buvo skaicius 55 ir atsistojau as cia jai dovanot tai ir pradejau kad va, kadangi tu labai megsti kapstytis darze, sode, tai siokie tokie irankiai, pirstines, nes juk visgi mokytoja, tai ranko spriziuretos tebuna, kai pavargsi,ar kai svecias aplankys galesi atsisest po medziu, uzsiplykit arbatos, ir gert is siu puodeliu prisimindama savo gyvenima, o kai noresis dvasiskai patobulet, galesi paskaityti knyga… ir visi cia paploja, juokauja, jinai dekoja ir as atverciu ta knyga ir sakau, o kai jau knyga nusibos, ciupk ka nors ir veskis i teatra…bet smagiausia dalis buvo, kad bilietu i teatra pavadinimas, kazkaip astrus uosves liezuvis ar kazkas tokio tai visi pradejo zvengt, tai kaip cia,juk dar ne uosve, ir cia atsistoja puseseres draugas ir klausia: ar galiu paprasyt jusu dukros rankos?
tai kokia tyla, kiek juoko, o jau ji kokia laiminga buvo na gal ir nulis ideju cia pas mane, bet tiesiog istorija tokia smagia prisiminiau
