(anonimas) (archyvas)
Bet tas nuolatinis tavęs sumenkinimas tiesiog žudo.Mokykloje jau buvau pašaipos objektas,nes gyvenome kukliai,dabar suaugusi moteris esu,bet vistiek atrodo tas šleifas eina vis kartu su manimi.Aš kaip kiekviena moteris noriu būti graži ir madinga,bet kaip ir sakėte turiu tikrai visai kitus gyvenimo prioritetus ir tikrai,kad ir tas “HUMANA” man rūpi tik dėl vaiko,nes ji aprengti reikia,o aš juk mama,galiu ir vaikščioti tai ką turiu.
