(anonimas) (archyvas)
Nieko siandien nenoriu nes man taip liudna…faktas, kad as ji palieku ramybej, patariu nesavanaudiskai, nors ir per asaras…jis zino kokia as plius minus, kad ir viska sakau ne savo labui, bet tikrai nuosirdziai… padrasinu dar ji, patariu, kad nepaleistu, jei tai yra abipusiai…bet realiai verkiu, kur jis tu asaru nemato…nes negaleciau net susitikti, man taip skaudu nes retas atvejis, kad po tiek metu zmones vis dar vienas kita myletu… ir vistiek galvotu, kad tik jie vienas kitam gali buti. Kam paskui visa savo gyvenima praleisti su tais, su kuriais vistiek taip nebus…
Ir kodel jos atsiranda??? Po tiek metu? susiknisa save ir suknisa kito sirdi ir galva??
As tik norejau kaip geriau, o gavosi, kaip visada…
