Dziaukis, kad tau atleido ir nuo siol vertink, ka turi. Abu stenkites nebegyvent praeitimi, nes laiko atgal neatsukt.

bet tai kiek isdavikiu… O vos ne visos temos apie tai, kokie vyrai parsai, kokie neistikimimi ir nepatikimi

Kiek teko girdėti bei skaityti, tai vyrai išdavystę “perneša” daug sunkiau, nei moterys…Taip kad manau, jog santykiai iširs ankščiau ar vėliau.. po tokių dalykų,kažin ar būna laiminga santykių pabaiga .

na išdavystė išdavystei nelygu. aš išdavyste savo atveju laikau pasimatymą su kitu vaikinu, jokio sexo galvoje neturiu.

oho kiek isdavikiu prasom merginos vardus, pavardes ir gimimo metus surasom

as savo ex isdaviau su dabartiniu D kai pasisakiau, atleido.. ir siaip vaikinas buvo kaip skuduriukas… o paskui mane paliko, tad ir tapo ex… ir vel susibegau su savo tikraja meile pasirodo turbut toks likimas buvo, kad jis turejo but isduotas

išdaviau, NESAKIAU, pamatė, supyko, atleido tą patį vakarą. per 3 metus nė kartelio, nė vieno kartelio nebuvo apie tai užsiminęsm net per pykčius ar pan. santykiai pasiekitė į gerą, jis pagalvojo, ką darė blogai jei išėjau pas kitą – keitėsi, stipriaii keičiausi ir aš dėl to žmogaus, kurį galim sakyti iš naujo pažinau. ir dabar mums viskas gerai o Jus autore geriau nesigraužkit, o veikit, mylėkit

Per gyvenimą tiek visko nutiko (labai tikiuosi dar ir nutiks ), atrodytų, jau nebeįmanoma klaidų padaryti…o, juk nuolatos ką nors padarau ne taip (nors retai, kada gailiuosi – tik tada, kai galvoju, jog galėjau kažką įskaudinti). Bet patarimų duoti, žinoma, jau galiu

Laikykitės

Manau, kai vyrai išeina, tai ir išeina…negi jūs manote, kad dėl to? beje, argi jis gali būti garantuotas, jog ir kita jam taip nepadarys?… Tik tiek, kad viena mergina gerai čia pasakė, nereikėjo prisipažinti. Geriau bažnyčioje būtumėte keliais paropinėjusi, paatgailavusi (juokauju), na, yra dalykų, apie kuriuos kartais nereikia pasakoti (jei nėra ypatingos būtinybės….) Tiesiog būtumėte labiau jį mylėjusi, vertinusi, dniau tai sakiusi ir t.t.

Jei dabar diena iš dienos gyvensite su mintimi, jog jis jus “nubaus” kada nors, mes ir susiras kita, tai, žinokite, taip ir bus… pati sau tą vaizdą piešitės, tai galų gale ir materializuosite. Neprisiminkite, nematykite, negirdėkite to. Viskas!

Manau, niekas čia nieko nepatars, ir kitų istorijos sau nepritaikysite Nes situacijos panašios tik iš esmės, o visa kita, ko gero, pas visus skirtingai. Ir niekas nenuspės…Aš labai savęs neėsčiau, nes galvoju taip: visa, kas su mumis nutinka, taip ir turėjo nutikti…taip taip, esame savo likimo kalviai! tai jį va visaip , su visokiais išraitymais, ir nusikaldiname

O šiaip, žinoma, reiktų abiems visa tai užmiršti ir niekada niekada jokiomis aplinkybėmis nebeprisiminti. Buvo buvo. Išsiaiškinote, vienas kitą įvertinote. Vėl esate kartu. Manykite, jog likimas jūsų porai skyrė laaabai neblogą egzaminą, kurį , rodos, išlaikėte. Bėda ta, kad jį reiks nuolatos perlaikinėti, na, žinote, lyg kvalifikaciją vis pasitvirtinti

Sėkmės jums, meilės ir pasitikėjimo! ir…. prastos atminties

blogai kad viska prisipazinot manau tokiais atvejais reikia tylet nes santykiai supraseteja.. na bet kai prisipazinot manau rodykit jam didesni demesi ir viskas su laiku pasimirs negyvenkit praeitim stiprybes jums

man lygiai lygiai tokia pati situacija buvo, atleido, bet paliko dėl kitos