Mano geriausias laimejimas tai nutylejimas kazko grubaus ir balso nepakelimas. Ji tai lb gniugzdo ,kai pats erzinas

Mane labiausiai užknisa tai, kad maniškis nevengia viešų barnių, tai tokioj situacijoj, aš iškart tampu pralaimėtoja, nes man gėda aiškintis prie kitų!

Niekada nesu verkus prie draugo ir nenoriu )

Jums gerai kai dar galit į kitą kambarį pabėgt O pas mus virtuvė ir kambarys viskas viename(nuomojam) , todėl kai susipykstam dažniausiai einu į tuliką pabūt viena, eičiau į lauką pravėdint pyktį, bet dažniausiai jis užrakina duris, paslepia raktus ir niekur manęs neišleidžia Retai ir mes pykstamės, bet kartais nervuoja ir jis mane ir aš jį, bet manau pora be pykčių ne pora, nes pykčiai tik sustiprina pora. Aišku žiūrint kokie tie pykčiai ir dėl ko )

As tai nesneku su juo, buna apsiverkiu po kokiu 10min jis prieina ir klausia ar nusiraminau, o tada as pasiduodu ir vel susitaikom

Maniškį veikia ašaros jų imuosi, kai užknisa pyktis ir prarandu kantrybę o šiaip… dažniausias scenarijus:

Supykstu aš (tyliu, atsakinėju bandydama užgaut) –> supyksta jis, kad aš supykau –> aš atsiprašau ir bandau paaiškinti kodėl supykau (jei nepavyksta apsiverkiu) –> tada dažniausiai susitaikom –> kartais seka susitaikymo fitimiti

Išsirėkt ir viską pasakyt, ką galvoji, irgi sveika

O šiaip, kai jau pradedam viens ant kito rėkt taip, kad nebesuprasi, kuris ką sako, kai jau pertraukinėjam vienas kitą, aš staigiai užsičiaupiu ir kelioms minutėms palieku karštąją zoną (išeinu į vonią, balkoną, kitą kambarį). Po to kažkaip lengviau darosi susikalbėt ir aiškiau viskas. Arba kartais staiga imu ir nukreipiu kalbą: pav., paduok man tą, pakelk aną nuo žemės, įpilk šuniui gerti ir pan. Kažkaip pagalbos prašymas visada suartina ir apramina

as taip pat darau DD

Aš šaukiu, o jis dažniausiai tyliai pyksta, tuomet dar labiau pykstu, kad su manim nenori išsiaiškint, žodžiu, pas mus užtrunka, kol užglaistom santykius.

1. supykus trenkiu durim ir isvaziuoju “ilgam” pas tevus, griztu po keliu valandu “atvesus”, dar kokia pica ar pyraga parvezu bevale as.

2. nesisnekam. sedim abu prie savu kompu. as vaidinu labai linksma, ale man smagu ir be jo, dar vaikstau su mazai drabuziu, arba tik su apatiniais, kol uzsimano susitaikyt ir ateina ir pradeda lyst. tada dar biski pasilauzau ir po to draugauju vel

asaros maniskio dazniausiai nebeveikia, jis sako kad esu myzniuke, ir verkiu del visko. deja, tai tiesa

as visaip kaip isvadinu ji ir begu i antra auksta ir duris uzsirakinu

Iseinu i kita kambari ir palieku ji viena kalbetis su savimi nors istiesu tik pora kartu teko taip padaryti

nesirieju tiesiog ignoruoju arba išsakau savo nuomone ir apsverkiu. Arba bandau gražiai kalbėtis, aciu dievui kad retai pykstames tfu tfu tfu , mano vaikinas labiau linkes burbuliuoti ir nervintis, tai pats pasake kad jai abu tokie butume nervininkai santykiai butu jau senai žluge, džiaugiasi jis kad aš rami ir neisterike.

Na,o jeigu jau tokia situacija, kad rėkiat vienas ant kito arba labai labai pykstatės? Ko tada griebiatės?

Ašaros paveikia ne kiekvieną, esu bandžius

aš lyyyyygiai taip pat