Nebegaliu taip daugiau..

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Nebegaliu taip daugiau..

Nebegaliu taip daugiau..

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Iš pažiūros esu linksmas, bendraujantis žmogus, bet taip yra tik kompanijose, su kiekvienu žmogumi atskirai nerandu kalbos nors tu ką.. Aišku netyliu, kalbu, bet viskas taip nenatūralu .. Ištinka lyg kažkoks panikos priepuolis, kai žinau, kad autobuse galiu susitikt pažįstamą, tai mintys sukasi vien apie tai ką reikės kalbėt… Man 19 metų, ankščiau taip nebūdavo, bet jau antri metai nebesuprantu kas darosi.. O taip norėtųsi turėtii, bent vieną artimą draugą su kuriuo viskas būtų kaip pr sviestą. nes dabar pati kartinu sau gyvenimą, ir turbūt čia išsigelbėjimo nėra.. Norėčiau, kad viskas būtų taip paprasta kaip bendraujant su šeima.. Ar įmanoma kažkaip atsipalaiduoti? O galbūt čia psichologo jau reikia? Ir dar klausimas, ar draugajant su vaikinu laukia tas pats?… Bijau, kad net neišeis su kokiu susibendraut dėl savęs pačios..

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Aš patiriu lygiai tą patį kaip ir Tu. (;

(nežinomas) (archyvas)

man atvirkščiai yra lengviau kalbėtis su vienu žmogumi, nes yra viena draugė kuriai aš visada “nusišneku” tai dingsta pasitikėjimas savimi

(nežinomas) (archyvas)

Atminkite, kaip jaučiatės – taip ir atrodote.

Labai svarbi saviįtaiga. Jei nuolat sau kartosite, kad jums nepasiseks, greičiausiai taip ir nutiks.

(nežinomas) (archyvas)

Taip, kai susiradau vaikiną, ilgainiui jis tapo mano pačiu geriausiu draugu, tokio artimo žmogaus niekada nesu turėjusi, jis pats artimiausias ir brangiausias. Tad manau ir jums, kai susirasit savo žmogų, tai nebebus tokia aktuali problema. Tiesiog reikia atsipalaiduoti bendraujant su kitu, negalvoti ką čia įdomesnio pasakyti ir viskas bus gerai, aš irgi turėjau tokią problemą.

(nežinomas) (archyvas)

man irgi lygiai tas pats, paprasciausiai truksta pasitikejimo savimi …

(anonimas) (archyvas)

Laabai aciu! Tikrai susimasciau dabar, kad cia gali but del to patikimo zmonems, tik matyt as to neuzfiksuodavau kazkaip, ir atrode, kad nemoku bendraut.. Apskritai pamazu stengiuos det kuo daugiau pastangu i save. Aciu visoms uz gera linkme vedancius zodzius !

(nežinomas) (archyvas)

(nežinomas)  teisi. Jus patiriate bedu, nes norite itikti ir patikti kiekvienam su kuriuo tenka bendrauti. Kompanijose maziau pastebima tai yra, o likus akis i aki su vienu zmogumi, jus neturite kur sleptis.

Iseitis labai paprasta – nustokite rupintis kiek kam patinkate. Ir pripazinkite pati sau, kad turite tokia beda. Visi nori kitiems patikti, taciau jei taip nera – anokia cia tragedija.

Padirbejus siek tiek su savimi sia linkme, jusu problemos issipres kuo puikiausiai.

Pvz. sutinkate “Petriuka”. Susijaudinate iskart ka kalbeti, ka apie jus Petriukas pamanys. O jis tyli, jus nervinates. O jus mintyse paukst ir pamanykite “tu tyli ir as tylesiu, tylekime abu”. Ir isprievartaukite save tyleti. Lai “Petriukas” veda kalba. Prarasite tylos minuciu baime. Gal “Petriukas”ir pamanys ka netikusio apie jus, bet jus turesite identiska priezasti apie ji pamanyti ta pati.

Kitas pratimas. Kai netiektai sutiktas zmogus klausia jusu “Kaip laikais?”, jus manote, kad jam tikrai nera idomu ir nesipleciate, atsakote “Puikiai”. Tyla. O jam gal visai idomu? O jei jis ir klausia is mandagumo, jus savo pasakojimu gal sudominsite? Svarbu – nesiguoskite ir neinkskite – va tokiu niekas nemegsta. Sakykite “Puikiai. Saule sviecia, iskart nuotaka pakyla”. Garantuoju, iskart uzsives tema apie nuotaikos ir saules rysi ir bla bla bla. T.y. atsakykite zmogui ne pernelyg placiai, bet ivelkite daugiau detaliu, nei 1 zodi.

Ir dar – treniruokites, treniruokites. Per praktika jusu priverstiniai pratimai viena diena taps jums net nebejuntami. Jus busite pasikeitusi.

(anonimas) (archyvas)

Būtų smagu jei dar kas taip “perlipę” save pasireikštų, vis šokia tokia motyvacija..

(anonimas) (archyvas)

O kaip tau su vaikinu? Dauguma, net sako, kad atstoja visus draugus, kažin tiesa? ;D

(nežinomas) (archyvas)

Viskas slypi paprastume kuo viskas paprasčiau tuo geriau, negalvok per daug ką sakyti, tiesiog spontaniškai kas ant seilės užeina draugo per dieną nepažinsi, reikia gi laiko, daugiau bendrauti su tuo žmogum… Kitas žmogus gi jaučia, kad tu įsitempus, gali pagalvoti, kad tai dėl jo ne dėl tavęs.. Atsipalaiduok… gal koki bendri dalykai riša, bendri pomėgiai, veikla? Apie juos gi galima visada pašnekėt Uzsirašyk į kokią veiklą, tikrai draugų atrasi ir bus apie ką pakalbėt Reikia neužsidaryti ir vis galvoti apie savo problemą, o kaip tik viską daryti priešingai aišku tik po truputį. reikia stengtis kuo daugiau bendrauti, net jei ir neišeina… nesvarbu… kuo daugiau tuo geriau ir jei įmanoma skirtinguose žmonių ratuose, skirtingose veiklose. pamatysi, tikrai atrasi su kuonors bendrą kalbą

(nežinomas) (archyvas)

as tokia pat buvau, galbut kazkiek ir esu, bet susiradau vaikina butent tokia, kokia esu, draugaujam 4 metus ir jis iveike visus mano kompleksus, tad to paties linkiu ir tikiu, kad taip bus Tau! jei nori beje, galime apie tai pakalbeti ir asmeniskai

(nežinomas) (archyvas)

o man atvirksciai. kompanijose nemoku isvis bendrauti, o kai bunu su vienu zmogumi tada labai smagi jauki atmosfera

(nežinomas) (archyvas)

Gal tiesiog trūksta daugiau pasitikėjimo savimi?

(anonimas) (archyvas)

Va būtent kodėl niekaip neišmąstau, galbūt žmonės nebe tie, o gal tikrai per daug noriu visiems įtikt, neįsivaizduoju..

(nežinomas) (archyvas)

Kodėl žmonės prisidaro sau tiek sunkumų… Jei anksčiau tokių sunkumų nebuvo,galvok,dėl ko jie atsirado.

Page 1 of 2