Aš turiu geriausią draugę su kuria bendrauju jau ketvirtus metus..Bet netokia ji man ir geriausia..Aš visąlaik tikrai sąžiningai jai padedu,visada ji patariu,bet kas iš to,kad kai ko nors aš paklausiu,ar galų gale paprašau,kad duotų nusirašyti namų darbus ji ką nors numykia ir pareiškia ,kad kodėl pati nepadariau??o kai jai reikia visą duodu nusirašyti..
Visada galvojau,kad ji mano sielos draugė,idealiausia ir geriausia,visada ją gindavau,nors man ir tėvai,ir klasiokai teigė,kad ji veidmainė..Per ją netekau visų kitų savo draugų,per jos slykštų elgiasį su aplinkiniais (nors su manimi gražiai bendrauja,kaip kada..pagal nuotaiką ) klasėje jos visi nemėgsta,o kadangi aš jos geriausia draugė tai pradėjo nemėgti ir manęs Šiuo metu stengiuosi nuo jos iš lėto atsiriboti,vis mažiau stengiuosi bendrauti..Nes per ją netekau visų kitų savo draugų ir negana to,ji mane apkalbinėja mane už nugaros Velniop tokias drauges,eilinį kartą įsitikinau,kad tik savim gali pasitikėti,nors ir kaip kartais būna sunku ir nori kam nors išsipasakoti
