Aš visuomet autobuse atsistoju užleisti vietą pagyvenusiam žmogui, bet jis tik pažiūri kreivu žvilgsniu ir atsisako, tai kvailės vietoj tiesiog lieku. Pašte, parduotuvėse stovint eilėse visuomet užleidžiu mamas su mažais vaikais ar kūdikiais, o senukus tik tuos, kurie matosi, jog be jėgų. Neseniai buvo įvykis, kuris papiktino. Kaip žinot, pašte visuomet eilės kilometrinės. Stovi, laukia visi, ir staiga įeina maždaug 60-ies romė su 70-75m. drauge ar giminaite ir be eilės įžūliai užlienda. Aš jai pasakiau, kad yra eilė, o ji pasipiktinusi: ” tu ką, nematai, kad žmogus invalidas?” (suprask, ta jos draugė). Tai jei būtų neįgali, nemanau, kad pati vaikščiotų, o tas garbus amžius nėra negalia. Ką aš noriu pasakyti, tie pagyvenę žmonės labai jau manipuliuoja savo amžiumi ir įsivaizduoja, kad yra labai nuskriausti, piktnaudžiauja ir nevertina. Skundžiasi, kad jaunuoliai nemandagūs, bet pas pačius kultūros – nulis.
