Eh, čia visos tokių prisakėt, kad skaudu net skaityti. Bet skaitau ir žinau, kad tai tikrai yra tiesa, visa tai tiesa. Aš nepakeisiu jo, jis visai alkoholio nemes. Bet aš to ir neprašau – bent jau dabar, Aš prašau, kad truputi apsiramintu. Neprašau dar rinktis manęs ar alkoholio.
Apie bendrą ateitį mastau jau senai. Labai senai. Ir jau nebeįsivaizduoju kaip bereikėtų be jo gyventi. Myliu. Labai myliu. Šiuo metu sunku net ką sakyti, nuo šeštadienio nebegėrė nei lašo. O kadangi yra gerai dabar šiuo momentu – tai ir sunku sakyt, kad man blogai ir panašiai. Va kai jis vėl prigers, aš vėl būsiu pikta, ir vėl galėsiu varyt ir varyt, pasakot ir pasakot.
Aš esu įsitikinus, kad jeigu reikėtų rinktis mane ar alkoholį – jis pasirinktų mane. Aš žinau tai. Aš jaučiu jo meile, bet jis nesupranta dar kaip man skauda kartais. Nes seniau pati jį priimdavau tokį toks būdavo, patikdavo net girtas, bet dabar vat nepakenčiu nors tu ką. Bet jis dar tikrai nėra toks žiaurus, degradavęs, jis nėra dar pijokas… DAR…
(nežinomas) – Kaip tau pavyko taip? Kiek laiko prabuvai su savo vaikinu? Labai patiko žodžiai, kad savąjį gyvenimą turiu gyvent…
