Pastebiu, kad vis daugiau merginu turi sia problema, ir dazniausiai del to zmogaus, kuris buvo pirmoji meile. turiu pora draugiu kurios nors ir draugauja jau su kitais vaikinais, bet arba nemyli ju ir yra tik del pilnatves jausmo su jais, arba myli bet taip apatiskai gan, ir ne is tolo nepanasiai i ta pirmaja meile. nezinau kaip galima nepamirst zmogaus kuris tau prisiko i dushia? as tai kazkaip pamirsau. na nepamirsau, prisimenu viska, bet nebemyliu tikrai ir nenoru kad gryztu jis. man padejo tai, kad pykau ant jo. ir nelinkejau nei laimes nei nieko. o kam? kiaule buvo kiaule ir liks. tiesoog kai sunku, prisimink visus blogus dalykus ka jis pridirbes buvo. tai aiskku nera tobula budas, bet gal pades? saloma, kad tipo negerai ta pykti nesiotis sirdy. bet man tai cia visiskas bullshit, as jo ir nenesioju, as ta pykti isverkus ir isrekus ir issportavus. jei prisimenu gerus laikus, greit uzbegu sau uz akiu ir prisimenu kad dabar esu daug ismintingesne, ir kad jis prarado daug daugiau nei as
