nepripratinsiu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos ir sveiki aš su tokiu klausimu.. kilusiu iš konkrečios situacijos. Šeštadienį vaikštinėjom su draugu po Kaziuko mugę, tiksliau pro ją ėjom savais reikalais. Nu bet aišku visur matėsi daug parduodamų mielų niekučių ir pan.;D Ir jis manęs klausinėjo, kokius 10 kartų paklausė, ar nenoriu papuošalų, ar nenoriu valgyt, ar nenoriu to ano Ir aš jam sakiau kad ne, nereik, nealkana ir nieko netrūksta. Po to pagalvojau – ar nepripratinsiu aš jo savo tokiu kuklumu išvis nieko man nedovanoti? Labai miela, kad jis siūlėsi man visko pripirkt, bet kažkaip nenoriu jo išnaudoti tokiais dalykais. čia išvis mano pirmasis vaikinas, draugaujam pusmetį, net nelabai žinau kaip yra NORMALU elgtis tokiose situacijose. JEi būčiau norėjus kažką pirkti, tai vistiek būčiau savo piniginę traukus ar aš per daug kukli ir elgiuosi nelabai tinkamai? pagalvojau, jei taip elgsiuos, tai jis ir pripras, kad man nieko iš jo nereik , jokių dovanų (o juk ir gėlytę taip smagu gauti!!), ar tai gal vyrišką jo savimeilę pažeisiu. nu žodžiu. manau supratot mane. Kaip jūs elgiatės tokiais atvejais?
Irrrrr. Pvz, kai einat kartu į parduotuvę ir perkat sau kažką. Kaip mokat? Aš tai noriu per pusę mokėti, nu bet žinau, kad jis nesutiks, tai aš turėčiau net netraukt piniginės ir leist jam tai padaryt?
Gal iš pašalės ir kvailos tokios situacijos atrodo, bet labai nemalonu, kai nežinai kaip elgtis tais piniginiais atvejais .
manau, kad normalu, jei vaikinas kartas nuo karto, ką nors padovanotų. nes tikrai po to net kvietkos negausit
o jums patiktų, jei jūs norėtumėt saviškiui skanią vakarienę paruošt ar pan., o jis atsisakytų, nes atseit čia išnaudojimas jūsų?
patikėk tikrai ne manasis visada taip daro, galiausiai susipykstam nekalbam kelias dienas, nes man nepatinka kai visados viska man perka.. na ir kai pasibaigia pyktumai jau susitaikom ir vėl ką nors perka ;D
kaip fainiai, maniskis ir neseniai mane palepino, vaziavom jam rubu pirkti, o as sau nieko nezadejau, tai visa laika jis man: nu issirink ir tu sau ka nors, as ne ne, nereikia, tai kokia valanda laiko vaiksciojo ir ikalbinejo siulydamas vis kokia suknele, o sita kaip, o sita, tai viena pasimatavau ir nupirko nors is tikruju nebuvo jau taip, kad man baisiai jos reiketu, imam ir viskas pasake, nu ka dabar, imam galvoju, as jau savo spintoj suknelei vietos visada rasiu
Man tai nejauku kai už mane moka… Nežinau, gal čia ir negerai… Aišku teisingai sakot, paskui pripratini vaikiną, kad tau iš jo nieko nereikia…
Manau jums tiesiog reikia atsisėsti ir susitarti šia tema, kas kada ką apmoką ar per pusę sąskaitas apmokėti ir panašiai
dėl tų apmokėjimų už maistą, bilietus kur nors ar kitas kokias smulkmenas tai dažniausiai jei ne per pusę dedamės, tai tada tai vieną kartą – vienas, kitą kartą kitas – moka nesukam labai galvos dėl to ir nesureikšminam
viską visada moka už mane, visų pirma aš nedirbanti studentė, jis dirbantis, aišku mes kartu jau virš 4 metų ir man tai atrodo normalu, kad jis moka, jis nuperka viską ir dovanoja, aišku, ir aš pasitaupius jį palepinu, bet jis tai daro daug daug dažniau
vaaaaaaa va, kas yra tikros dovanos!! (Y)
Maniškis žinodavo, kad man patinka staigmenos. Bet žodis staigmena nebūtinai turi reikšti kažkokią dovaną paslėpta po lova namie ir panašiai. Galima ir vietoje simbolišką dovaną padovanoti.
man patiko vaikino staigmena: MD svaigstu kokie gražūs rūbai, jis vieną vakarą gulėjo šalia, matė, kaip susirašinėju su panele, ir pasižymėjau rūbą. kitą dieną ateinu rūbo nebėra… autorė parašė, kad nupirko jį… po 3 dienų gaunu siuntinį, nenutuokiau, kas čia dabar, na ir ką – tas rūbelis mano draugas su ja susiekė ir jį nupirko
as tokia pat, pirmus 3 metus ir neleisdavau kazko pirkti, vis man nieko nereikia, vis kisdavau pinigus, o jis labai pykdavo, dabar kai gyvenam kartu tai kartais jau leidziu kazka nupirkti, uzmoketi uz kazka, bet ir tai stengiuosi duoti pinigu jei turiu, ar tai as nupirkti kazka, nu taip draugoviskai bandom tartis, o ir kartais leidziu mane pamaloninti
as manau kartais galima kazka simbolisko,ajsku ne uz koki 100lt
man dovana yra staigmena, o ne ‘einam, nupirksiu’ kažkodėl taip jau man yra
gal keista, bet jei pati išsirinksiu dovaną, jausiuos barakuda Nežinau, kodėl toks mąstymas
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
