Savo nuomonę pasilaikysiu sau, tiesiog papasakosiu dvi istorijas.
1. Draugė baigė mokyklą, išlėkė į Daniją. Darbą rado per porą mėnesių, tuo metu išlaikė tėvai. Tikėjosi, kad, susiradus darbą, jiems išlaikyti nebereikės. Deja. Dirba daug, uždirba mažai (aptarnavimo srityje) palyginus su pragyvenimo kainomis, todėl kiekvieną mėnesį tėvai siunčia 1,5-2 tūkst. litų.
2. Pusseserė lygiai taip išvyko į UK. Darbą rado iškart, jau pakeitė porą darbo vietų, dabar dirba pagal specialybę, kurią studijuoja (reklamos vadyba), pati save pilnai išsilaiko ir dar paišlaidauja (pirkiniai, kelionės, grįžimai į LT).
Tikrai neagituoja būtent rinktis UK ir nesirinkti Danijos, jokiu būdu. Tiesiog papasakojau dvi man labai artimų žmonių gerai žinomas istorijas
(nežinomas) (Rūta) (archyvas)
