zefyriuks->o va pyktis tai ir nereikia zinau kaip kartais buna sunku..ypac suprasti kita arba paminti savo principus bet turim visam gyvenimui isikalti,jei norim su tuo mylimuoju sukurti seima,ir nugyventi visa gyvenima,turim apsisarvuoti kantrybe ir ismokti prieiti kompromisu… tik taip seima bus darni tikrai kalbu is savo patirties:kol negyvenom kartu viskas atrode mieliau,kai pradejo gyvent daug kas pasikeite..pamatai zmogu kitoki..kaip istranko rubus po visus kampus,kaip sedi kiauras dienas prie pc/tv isgriuves ir tai kartais taip erzina.noris trenkt viska ir begt nuo jo.. bet kai paziuri i jo akytes,sypsenyte prasikaltusia,supranti,kad be jo gyvent negaletum ir kad tavo kaprizai ir principai nieko verti palyginus su ta meile kuria jauti va tada nusileidi,svelniai viska paaiskini ir randi kompromisa va taip reik ir kuo maziau pyktis nes pyktis po pykcio nuzudo meile:/
