Gyvenu nemeilėje..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taip, čia eilinė tema apie meilę, bet labai noriu tiesiog išsipasakoti. Su vaikinu gyvename apie pusę metų. Pradžioje viskas buvo kaip pasakoj, čia matyt visada taip būna. Paskui viskas nusistovėjo, nebeliko staigmenų, gražių šiltų akimirkų. Klausiau kas yra, kas vyksta, o jis man atsakė maždaug taip, kad jam nusibodo jo gyvenimas, nenori jis nieko veikti grįžęs iš darbo ir neturi noro stengtis dėl santykių mūsų. Nesulaukiu jau jokių komplimentų, gražių žodžių, meilumo. Paskutiniai porą mėnesių pasidarė labai sunkūs. Man dėl to skaudu, nes pati visada jam padarau valgyti, staigmenas darau, ir dabar planuoju savaitgalį jį nustebinti, o kai grįžta į namus, visada bėgu jo pasitikti. Skaudu ir tai, kai išeidamas iš namų net nepabučiuoja. Tiesiog gyvenam kaip kambariokai, be jokios meilės Man jau pačiai viskas pradeda atsibosti, net mąstau apie išsikraustymą iš jo namų.
sekmes keiciant padeti. negaiksit laiko tusciai. pradzioj bunakaip pasakoj nes nematot kas yra realu o kas svajones ir uzsisvaigimas ir meile cia ne prie ko. tiesiog is susizavejimo ir isimylejimo stadijos iskart sokot prie bendro gyvenimo – per anksti ir tiek
mes jau ne kartą kalbėjom apie tai..pasakiau, kad išsikraustysiu, o jis nesistengia kad aš likčiau kartu gyventi. Atrodo, kad jam tas pats ar aš esu šalia, ar ne
per anksti apsigyvenot matyt gal tikrai reiktu kraustytis, arba labai atvirai pakalbeti, gal jam tikrai kazkas negerai :/ siaip kaip pamastai gi nedarysi visada tu pertrauku, negi begsi kazkur kitur gyventi, kai bus seima, reikia spresti problema, spausk prie sienos ji, bandyk aiskintis kas dedasi net nzn
taip, jis daug dirba
o kokia priezastis to, kad draugas nebemyli gyvenimo ir nenori del nieko stengtis? gal kas atsitiko praeity? gal jam labai sunku darbe ar nesutaria su seima, draugais ar dar kuo?
Teisingai. Kraustykis…
ilgokai tai jau netęsi, ne vienas mėnuo todėl ir pagalvoju apie skyrybas
Niekaip neprisimenu tikslios citatos ir romano, kuriame Tolstojus ją parašė, bet skambėjo kažkaip panašiai į “neįmanoma mylėti artimo, kai nekenti pats savęs”. Rašei, kad jis teisinasi, jog jam nusibodo jo gyvenimas, kad ji nieko nenori veikti. Gal ne Jūsų santykiuose problema? Gal jam tiesiog mini depresija? Kažkas slegia? Tiesiog, kai turiu problemų, kažkas slegia, kai pykstu ant savęs, tikrai nebebūnu tokia pati meili vyrui, artimiesiems.
A’s manau, kad jums reiketu neissiskirt, o tidslig padaryta pertrauka. Kad suprastumete Abu ko norite. Va taip va 🙂
taip, visada paklusiu kaip sekasi, skambinu kasdien, o iš jo pusės nieko..jis man aiškiai pasakė, kad nenori stengtis ir jam tas puikiai sekasi.
Daryk ka nors, juk dar ne velu. Paimk ir iseik. As irgi manau, jog per anksti pradejote gyventi kartu. Gal isejimas pakeis padeti arba suteiksi sau sansa rasti tikra meile.
O per visą savo aš aš aš išgirdai, kad žmogui atsibodo jo gyvenimas, taip? O paklausei, kaip jam sekasi darbe, kaip jis jaučiasi?
per prievartą mielas nebūsi kaip sakoma. darykit kažkokias išvadas.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
