NEMOKU bendraut
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
labas vakaras.. kaip pasitikėt savim? nu nervuoja jau..būna, kad pasitikiu savim, tačiau mane lengva sutrypt ir dėl smulkmenos mano pasitikėjimas dingsta..
man sunku susipažint su naujais žmonėmis, nes jų GĖDIJUOSI !!! atrodo, kad jie net nenori su manim susipažint.. nesiskundžiu išvaizda, sulaukiu vaikinų dėmesio, mane kalbina.. O AŠ NETURIU KĄ JIEM PASAKYT !! tik klausausi ką jie ma sako ir SUSIGĖDUS šypsausi, bijau akių kontakto.. jaučiuosi kaip maža mergaitė, kuri iš gėdos slepiasi už mamos.. aš net į komplimentus nežinau, kaip atsakyt! nemoku normaliai suformuluot sakinio jei esu tarp nepažįstamų, o tylėt irgi nenoriu.
taip pat bijau likt viena..ta prasme atstumta kitų..
neturi ką pasakyt tai blyn skaityk domėkis būk kieta mergiotė
aš manau bendravime labai svarbu kūno kalba, veido mimikos.. nes jei kažką bumbėsiu, o būsiu sustingus tai nieks nesiklausys.
ai.. aš beviltiška..
Tai jau geriau patylėt, negu nesamones šnekėt
pažėk kokias nusivylusias namų šeimininkes, ten pasimokysi kkios būna moteros kietos ir sarkastiškos o šiaip aš būdama paauglė irgi tokia buvau, bet neįsivaizduoju, tiesą pasakius, kas mane pakeitė… Geras patarimas buvo eit padirb padavėja, ten tikrai kad būsi priversta bendraut su įvairaus plauko žmonėm , kartais su tooookiom gyvatėm… na gal nir rimtai prasilauši pvz man po vasaros sezono dirbant padavėja tai labaoi pagerėjo šnekamoji anglų kalba D nors ten ir buvo minimalūs pokalbiai, bet žinok tikrai padėjo, nors atrodo, kad menkniekis čia
nemanau, kad tai padėtų.. nes ir mokykloj mokytojams laisvai atsakinėdavau prieš klasę, toks bendravimas man lengviausias.. nes duoda laiko apgalvot ką sakysi, o būdama kompanijoj juk neapgalvosi, viskas vyksta greitai ir kitoks bendravimas..
Haha, aš irgi nemėgstu kalbėtis telefonu, mano balsas senos močiutėlės ir vaikelio miksas
Tai jei 18, susiimk ir susirask darbą kokios padavėjos, greit pralauši visus drovumus,kai reikės su tiek žmonių bendrauti, nebus laiko kada galvot, oi, bijau kalbėt. Grūdinkis, moterie, nes jei ne, gyvenimas užgrūdins
aš nelaikau savęs gražia, nebent simpatiška.
nežinau iš kur pas mane toks nepasitikėjimas savimi, o dar bijau kalbėtis telefonu, nes per jį mano balsas atrodo žiauriai vaikiškas, tad niekad nekeliu, kai skambina nepažįstamas numeris…
ir koks skirtumas kiek man metų, bet jei labai įdomu 18
Oj, aš jau susitaikiau su šia liga Laido riteris esu Intike nebijau tik pasisakyt Kai labai reikia – išdrįstu pasakyt, o kai pasakau lengviau pasidaro, ir pagalvoju, kad visai lengva buvo
Bet jei graži esi ir sulauki vaikinų dėmesio tada kur problema? Kodėl varžaisi?
būna ir man kartais taip bet šiaip labiau pas mane vaikinas neturi ką pasakyti, o ne aš o draugų rate daug kas pasako nesąmonių, ir to nereikia sureikšminti
Kiek tau metų?
arba dar žiauriau..stoja nejauki tyla ir susižvalgymas..
Ir visi pradeda žvengt. Žinau tą jausmą.
bet kai stoviu, tyliu arba lepteliu kokią nesąmonę tai…………………
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
