Sveikos, reikia jūsų patarimo. Iš karto sakau – jeigu jums varo vėžį žmonės kuriems svarbi aplinkinių, draugų nuomonė, tai geriau neskaitykit šios temos.

O buvo taip. Daugiau nei prieš tris metus draugavau su vaikinu, jis pakėlė ranką prieš mane. Čia tai buvo įvykis, iki jo visada sakydavau “smurto negalima toleruoti, jei buvo pirmas kartas, bus ir kiti” ir tt. Su draugėm kalbėdavom, kokie šlykštynės muša moteris ir jeigu mum taip padarytų, spruktumėm nuo tokių kuo toliau. Tyčiodavomės iš moterų, kurios sugrįšta pas smurtaujančius vyrus. Kartais pasidalindavom , ką perskaitėm supermamų forume apie debiles, kurios grįžo pas jas sumušusius vyrus. Kai man nutiko tas įvykis, žiauru kas dėjosi mano draugių tarpe. Mane guodė, kartu rezgem keršto planus. Buvom sumaniusios , kaip jam pakenkti, pridirbti, kad jį suimtų policija ir netgi paprašyt kietų vaikinų, kad palauktų jo prie namų. Bet drąsos pritrūko šitaip atkeršyti jau buvo aišku, kad su juo tikrai viskas baigta, bet… meilė buvo stipresnė. Grįžau pas jį, apie tai nieko nesakiau draugėms bijodama jų pasmerkimo. Negana to, mes susituokėm pasilikau savo pavardę, nes norėjau turėt lietuvišką. Draugėm nesakiau nieko, nes vis tiek planavom važiuot gyvent į Angliją.

Bet taip atsitiko, kad su Anglija nieko nesigavo, nes jis gavo Lietuvoj geresnį pasiūlymą. Jau trys metai kaip mes susituokę, o mano draugės nieko nežino . Iš pradžių nesakiau joms, nes bijojau pasmerkimo – kaip aš čia taip nusižeminau ir grįžau pas tą, kuris mane mušė. O paskui taip ir neišdrįsau pasakyti, nes gėda dar ir dėl to kad taip ilgai slėpiau. Iš mano pavardės irgi negali pasakyt, kad ištekėjus. Dar ir prieš vyrą gėda, kad slepiu jį nuo savo draugių. Pagal jas esu vieniša, jos man dar į poras ką nors pasiūlo kartais bet nekreipiu dėmesio.

Bėda ta, kad atsibodo slėpti. Pavydžiu, kas su savo pora ir draugais gali naujaką švęst, visi kartu tūsintis. Vyrui sakau “išeinu su draugėm, ten mergaičių kompanija”, tai jis ir nesiprašo kartu, bet iš tiesų tai kai kurios draugės jau su savo vyrais, porom į vakarėlius ateina. Ir dar toks dalykas jau planuojam vaikus, tai kai pastosiu, draugės juk pamatys kad nėščia . Tai anksčiau ar vėliau sužinos. Aš bijau reakcijos ir apkalbų. Va matai, čia ta, kuri jau 3 metus ištekėjus ir nuo savo draugių slėpė. Nu nenoriu aš pagarsėt kaip tokia . Kaip manot,ar reikėtų pasakyt draugėms ir kaip tą padaryt ? Ir kaip jūs reaguotumėt, jeigu jūsų draugė prisipažintų “žinai, aš jau trys metai kaip turiu vyrą” ?

P.S. vyras nuostabus, nuo to laiko nėra nei rankos , nei balso pakėlęs. Myli, rūpinasi, daug uždirba. Tokiu reiktų didžiuotis, ne gėdytis.