kai tave apleidzia
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
anonimas tai siaip, nes nera svarbu, kas raso. tai va noriu pasiguosti ir isgirsti, kaip susitaikyti. tai vat turiu ar gal jau turejau labai gera drauga. tarp musu nieko rimciau kaip ir nebuvo, gal tik zodeliai maziukai, buckiai i skruosta ir pan bendravom mudu ilgai, gal dvejus su puse metu. susitikdavom is pradziu kasdien, poto karta i savaite, o poto seke vis veliau. susitikdavom visada vakarais, nes taip noredavo jis. na buvom tikrai geri ir artimi draugai. is jo puses, manau, buvo ir simpatija man, nes siaip bet kokiu zmoniu, o ypac merginu, jis neprisileisdavo artyn. o kodel neprisileisdavo? nes buvo gana uzdaro budo, draugu nauju neieskojo, nes buvo pasiturintis ir nenorejo buti isnaudojamas (is patirties taip..). tai vat leisdavom laika mes dviese, jo automobilyje kur nors, sededavom iki isnaktu, prabudavom gal apie 8 val beplepedami juokaudami patiko jis ir man, nes buvo paprastas, nuosirdus, geras ir visi kiti geri dalykai apie ji. taciau gal neziurejau grynai kaip i vaikina, tiesiog smagu buvo kartu, o ir jam taip patiko. as su juo siukstu ne del pinigu buvau, tiesiog pirmas toks sutiktas zmogus, nezinau net, savo asmenybe pakerejo.. tai vat kas ten nutiko, vasarai isvykau ir negalejom bendraut, taciau syki gavau netiketa zinute nuo jo, kad laukia nesulaukia griztant manes. apsidziaugiau, atrsiau, kad greit grisiu, lauktuviu parvesiu. grizau, planavom susitikti, taciau va jau beveik nauji metai, o mes dar nesusitikome. as jam rasiau ne syki, na pasirasinedavom kartais, kad neina susitikt ir pan. poto neatrase i pora zinuciu. o geriausia, kai syki parasiau, tai paklause, kas raso. sakiau, kad nebesvarbu, jeigu numeri istrynei, o jis atsake, kad jam svarbu, nes zino, kas raso… pikta buvo ir liudna. jauciu, kaip is leto jis dingsta is mano gyvenimo.
matau ji savo mieste karts nuo karto, bet nesusitinkam akis i aki. iki siandien, parduotuvej vaiksciojau ir matau ji… su panele… jaunute gal 16-17 metu pasirode (jam, 21 bus 22)… pasisveikino, o as tik syptelejau atgal. viduj net uzkaitau.. kaip jo gyvenime yra vietos kazkam kitam,o man nera, nors buvom tokie artimi??? veliau dar maciau ji aikstelej sedint lyg su ta pacia mergina automobily, aisku, per tamsintus langus nesimate, ar dar kas sedi kartu. zinoma, nezinau, ar ten butent jo panele. siaip jau daug kartu norejau jam rasyt, bet vis isdidumas suveikdavo ir susilaikydavau. o siandien visa laika norejosi griebti telefona… dabar bijau jam trukdyti buti laimingam su galbut nauja drauge, galbut ir rimciau. nenoriu brautis pas ji, zemintis. nesuprantu, kas man… nesijauciu jo isimylejusi, nes mes paprasciausiai ne tokie draugai. bet taip pavydziu jo demesio. dievuleliau, ilgiuosi jo. ir labai netgi… :/ dziaugiausi pagaliau atradusi tikra sielos drauga, bet kaip gaila, kad viskas galiausiai duzo. skaudu… gal per daug issipleciau, bet jeigu turejot kantrybes perskaityti, galbut pasakysit, kodel taip buna gyvenime? kodel zmones apleidzia vieni kitus?… p.s. jei kam kils klausimu, tai man 22. prasau, neironizuoti ir nerasyti piktu komentaru, sitaip skauda sirdi ir kamuoja ilgesys. aciu uz jusu demesi
p.s.tie bucinukai ir maziukai, tai ant bajerio, pasijuokdavom is to smagiai
dar kas svarbu, tai su juo jauciausi ypatingai, tiesiog savimi, jis zinodavo visas man nutikusias naujienas ir paslaptis, o man jis visuomet pirmai parodydavo, kokia masina nusipirkdavo ir pasidalindavo savo dienos ispudziais
Taip jau nutinka.. Vieniems zmonems isejus, ateina kiti….
jei neperlipsi per save nieko nebus, sunku kai zmones traukaisi, turiu milijona pvz, bet as nieko del to nepadariau kad taip nenutiktu, bet nesigailiu del to, o laikau pykti, kai buna draugai susiranda antra puse ir du tris menesius nei sms nieko nors pries tai kiekviena diena skambindavo, tad tau mano patarimas tiesiog perlipk per save.
Pasiūlyk susitikti ir pasakyk, kad pasneketi reikia. Ir nemanau, kad tas lindimas i akis zeminantis.. Negalima taip lengvai paleist žmonių, jei jie istiesu tau labai rupi.
as suprantu, zinoma, kad kadanors jis nores merginos, taciau jus jo nepazistat. neimanoma tai, kad va ir atsirado netiketai daug sykiu meginau kalbetis, rasiau jam, taciau jis toks yra, kad labai slepia savyje, daug nekalba, atrodo, net nesupranta kartais, kad kazkas yra ne taip. galedavo pradingti savaitei dviem, nerasyti ir atsirasti lyg niekur nieko jis toks yra. bandziau sakyti, kad man jo truksta, kad pasiilgau, atsakydavo ta pati. bet niekas neapsikeisdavo. todel pavargau as rasineti, kazkaip net geda pasidare ikyreti jam :/ jis unikalus zmogus, ne toks kaip visi, kiek keistokas, bet todel mane ir patrauke sunku isaiskinti visa tai, daug ivairiu minciu yra. net nebezinau, kokiu patarimu is jusu beprasyti, nes sunku perteikti kito asmenybe taciau idomu, kaip perlipti per savo sirdi, kuri niekaip nenori atsisakyti jo??? kaip susitaikyti, kad jis neisvengiamai tolsta, o as negaliu nieko padaryti??
nu tai parasyk jam visa tai ka rasai cia dieve, kokie cia isdidumai gali neleisti to padaryt? cia net nepanasu i nusizminima…. tokiu mastymu ir prarandat zmones ir praleidziat galimybes buti laimingesnem Griebk gyvenima uz ragu ir imkis veiksmu nelaukus metus laiko kai suartet net nebeiseitu del ilgo laiko nebendravimo. ir kad nera panos turejes nemanyk kad niekada nenores tureti atrodo nebe sesiolikiniai, ka as zinau
zinai, jei taip astysi seimos neislaikysi. suauge zmones kalbasi kitaip neimanomaislaikyt jokiu santykiu… jauti, kad kazkas blogai tai kuo anksciau aiskinkis kam beda ir nelauk kol ji isisaknys
as tikrai neisitikinus, kad ten jo panele. tiesa sakant, jis ne toks. paneles net neturejes ir nemanau, kad kas ji buciavo be manes jam niekada panos nerupejo. pati netycia isiprasiau i jo gyvenima, net nesuprasdama, kokia itaka man padarys jo draugyste. jeigu tik zinociau, kad ta mergaite buvo jo simpatija, iskart ji paleisciau, kad ir kaip skaudu. bet blogiau negu tai yra tas, kad as nenoriu, jog mano draugyste jam pakeistu kas nors kitas. ir as nezinau, ka jis galbut is tikro apie mane galvojo, gal tai butu daug ka pakeite, taciau, kaip as dabar galiu spelioti, kai taip nera. jetau kaip sunku, vat kas yra draugas is didziosios raides, kuri prarasti ar jaustis beprarandant, yra be galo sunku…
as ir turejau draugu bernu artimu tikrai, bet jiems susiradus panles, o man vaikina baigesi sedejimai iki paryciu aikstelese… naturalu. su amzium taip nutinka
O aš manau,kad jeigu ta panelė,buvusi su juo,yra jo mergina,ir jei jie yra pora,tai būtų geriausia jį paleisti,ir leisti jam būti laimingu.. Nes,iš pasakojimo supratau,kad jūs nelabai norit su juo kažko daugiau nei būti pačiais geriausiais draugais,nežiūrit į jį kaip į vaikiną,bučiukai juokais,ir t.t… Bet čia tik mano nuomonė,jums geriau žinoti,ką daryti..
del to nesu isitikinusi, bet jis man nedave to suprasti. mes taip graziai bendravom, nereikejo nieko pasauly, kai budavom abudu is pradziu juokais apie tai pasnekedavom, nes dar pries mums tampant draugais, kibindavau ant bajerio, bet taip tikrai nerimtai ir jis puikiai suprasdavo tai, nes ne viena tokia buvau bet del artimesnes draugystes tai nezinau… na, nemanau, kad del to galejo taip staigiai paimt ir nebendraut.
Gal jis visai daugiau, nei taip sau draugystes norejo ?….
tiesa sakant, ta dovana broliui atidaviau, nes buvau ipykus del to, kad istryne net mano numeri. ir siaip esu per daug isdidi, kad ten vaziuociau. vis dar laukiu, kol parasys ir paaiskins, kodel taip nutiko. bet net ir jeigu taip nutiktu, nesijausciau geriau tikriausiai. jauciuosi, lyg jam nebebuciau svarbi ir reikalinga. jeigu per tiek laiko nenorejo manes pamatyti. bet sirdis proto neklauso, taip noriu pabuti su juo, pasisneketi, kaip gerais laikais. pati nesuprantu, kas cia man darosi, bet kai ji siandien sutikau, isitikinau, ko man taip truko visa ta laika.
Tai nuvaziuok ir atiduok jam ta dovana. Bus gal ir proga pakalbet.
bet blogiausia yra tai, kad as nenoriu, kad jis iseitu. na per daug brangus zmogus man, per daug visko kartu patyrem. geriausia tai, kad atradom vienaskita, nors pries tai beveik nebendravom. o dabar negi taip turi baigtis, be jokio paaiskinimo, atsisveikinimo. taip ir likau jam neiteikusi dovanos, kuria parveziau. jauciuosi sumautai. pasiilgstu musu vakaru.. pirmai kart taip jauciuosi. bet svarbiausia, kad tai neisimylejimas, nejauciu, kad noreciau jo, kaip vyro. man reikia jo, kaip zmogaus
gal ir gerai vis del to sakot, siandien turbut jam parasysiu aciu
up
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
