Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Viskas iš pradžių.
Su draugu gyvename jau metai kartu. Bet prieš tai draugavom ir po mėnėsio išsiskyrėm , dėl mano kaltės, tuo metu mane buvo užgriuvusios bėdos ir aš nebemokėjau džiaugtis gyvenimu, viskas buvo juoda, mačiau kad vaikinukas nebegali pakesti manes tokios visos susiraukusios ir nepatenkintos viskuom. Jau tuo metu dažnai pasilikdavau pas jį nakvoti, turejau savo daigtus pasilikus pas ji namuose. Po eilines nesekmingos dienos, kaltindama visa pasauli as parasiau jam zinute ( taip pasielgiau labai vaikiskai) kad atvaziuoju pasiimti daigtu. Jis pats atvaziavo manes pasiimti is manuju namu, nuveze pas save…
Paklause, kuom as galiu padeti, su asarom akyse pasakiau- Neleisk man iseiti. Jis pakele mane (buvome koridoriuje) ir nusinese mane i kambari , isbuciavo, as pasilikau pas ji. Bet mano nenuotaikos niekur nedingo, ir jam galiausiai truko kantrybe ir visa menesi mes nesimateme, nesikalbejom, as tiesiog dingau tarp savo keturiu sienu, kiekviena diena galvojau apie ji, bet nedrisau parasyti, jis irgi nieko nerase, neskambino. Taciau viena diena, po operacijos as neistveriau ir parasiau jam, gavau atgalini atsakyma, begalo silta ir issilgta.
Siuo metu mes jau 1 metai gyvenam kartu, viskas puikiai, deliojames ateities planus, nebeliko juodos , liko tik balta, sviesi ateitis, bet…
Kas nakti, arba kas antra nakti sapnuoju… musu issikyrima, kiekviena smulkmena prisimenu, matau kaip jis iseina, kaip pasako jog jam pabodo mano issidirbinejimai, kad nemoku dziaugtis gyvenimu. Sianakt vel sapnavau si siaubinga sapna, sedziu dabar darbe ir taip skauda, skauda sirdi, del sapno… Su asarom pabundu, kartais pasipasakoju mylimajam apie sapnus, jis tik pasijuokia, sako nieko cia rimto, nusiraminti.
Manau pats laikas kreiptis pas psichologa, nes pati sau gadinuosi nuotaika, negaliu nereaguoti i siuos sapnus nes myliu zmogu su kuriuo esu. Merginos ar kuriai nors taip yra buve? Kaip ta praradimo baime nugaleti, siuo metu musu santykiai puikus, esu begalo laiminga.
jei turint mylima zmogu ir nesijaust laiminga lb retas atvejis. gal cia kita priezastis arba ne tas zmogus.
Į krūmus ir aš bėgdavau Tik man tada buvo kur kas blogiau.
Tačiau pajėgiau kažkaip išsikapstyti.
Stiprybės
Aciu, as tikrai stengiuosi, bet ta praeities ivykiu baime nenori palikti manes ramybeje ir reiskiasi per sapnus, kuriu labai gaila as negaliu sureguliuoti, negaliu pakeisti siuzeto…
As bandau, viena diena bunu stipresne, sugebu susivaldyti ir nepulti i asaras, bet dazniausiai susidurus su baime , begu i krumus, nes nezinau kaip su ja susitvarkyti…
Ignoruokit sapnus, Sapnai ne visada reiškia, kad tai atsitiks. Gal tie sapnai, kaip kažkas rašė, tik parodo jūsų baimę?
Sėkmės
turi atsigrezti i savo baime ir susidurti akis i aki, aisku ne issikirti bet apgalvoti ja, nebebijoti to iir dings ji.
Dekoju, uz patarima, kaip tik zadam paatostogauti, manau tas bus tikrai i nauda. As zinokit saviskio i nieka niekad nekeisciau, atradau savaja pusele, nepaleisiu daugiau jo, viskas butu idealu, jei ne sapnai kurie nori nenori sugadina nuotaika. Kas ryta pabudusi apsikabinu ji, pabuciuoju isitikinu ar jis tikras ar tikrai jis salia…
O gal pabandykite kur nors abu išvažiuoti, pakeisti aplinką kokiai nors savaitei? Galbūt tai padės pakeisti požiūrį.
Panašiai ir man taip buvo. Turėjau daug bėdų, buvo depresija gili. Net mylimas žmogus nedžiugino, jo ašaros manęs neveikė. Bet po kiek laiko atsimerkiau. Išsikapsčiau.
Dabar savojo draugo į jokį kitą nekeisčiau.
Dekoju, kad pasidalinote savo patirtimi. As labai tikiuosi kad tai tik mano pasamones baime, tik praeities isgyvenimai neduoda ramybes, ir kad man pavyks susitvarkyti su tais sapnais tinkamai…
Man taip yra buve. Draugavome daugiau nei metus, issiskyrem. Po kiek laiko susitaikem ir nors atrode viskas idealu, daznai sapnuodavau kad jis mane palieka. Galiausiai taip ir atsitiko. Nenoriu gasdinti tikrai, jeigu man taip atsitiko, nereiskia kad ir jums taip bus. Manau cia yra pasamones baimes, kurios pasireiskia per sapnus. Kazko beprotiskai bijome, o realiame gyvenime nuo to begame. Bet patarciau i tokius sapnus nereaguoti, negalvoti apie tai tiesiog ir dziaugtis, kad realybe yra grazi
Dekoju, as irgi taip manau, kad reikia surasti priezasti. Kadangi paciai neiseina , reikia kreiptis pagalbos…
prisiminimai vieninteliai kurie primena tai kas buvo bet jie neturi griauti to kas dabar yra grazu pati pasakei turi viska viskas balta bet jautiesi nerami susuirask gera prichologa kuris p[ades tau surastio priezasti nerimui
Tuo met kai tik santykiai deliojosi, buvo begales problemu, nesijauciau laiminga. Siuo metu banaliai pasakysiu, esu pati laimingiausia, bet pastaruoju metu sapnuoju tuos nelemtus sapnus , kurie mane trigdo…
As irgi pajegsiu, as zinau kad pajegsiu as labai noriu pajegti… Dekoju Jums.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
